{"id":4275,"date":"2018-11-28T15:15:15","date_gmt":"2018-11-28T13:15:15","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4275"},"modified":"2018-11-28T15:15:15","modified_gmt":"2018-11-28T13:15:15","slug":"pabegeliu-krize-ir-klimato-kaita","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2018\/11\/28\/pabegeliu-krize-ir-klimato-kaita\/","title":{"rendered":"Pab\u0117g\u0117li\u0173 kriz\u0117 ir klimato kaita"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f VU meteorologijos ir hidrologijos studij\u0173 krypties studentas Dainius Fri\u0161mantas para\u0161\u0117 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

Dainius Fri\u0161mantas<\/p>\n

 <\/p>\n

Pab\u0117g\u0117li\u0173 kriz\u0117 ir klimato kaita<\/strong><\/p>\n

Pab\u0117g\u0117li\u0173 kriz\u0117 \u2013 tai did\u017eiausia migrant\u0173 suirut\u0117 nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kiekviename regione yra pab\u0117g\u0117li\u0173, b\u0117gan\u010di\u0173 d\u0117l ekonomin\u0117s pad\u0117ties, kar\u0173, politin\u0117s suirut\u0117s, klimato kaitos padarini\u0173 bei kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Migrant\u0173 sutinkama visame pasaulyje: Afrikos (pvz., Sudane) \u017eemyne, Lotyn\u0173 Amerikoje (pvz., Gvatemaloje), Azijoje (pvz., Pakistane). Galima i\u0161skirti ir dar vien\u0105 region\u0105, t.y. Vidurio Ryt\u0173, kuriame nuo XXI a. pr. prasid\u0117jo ypa\u010d ry\u0161kus Sirijos konfliktas, past\u016bm\u0117j\u0119s didel\u012f kiek\u012f \u017emoni\u0173 palikti savo namus. Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l kilo \u0161i suirut\u0117 \u2013 klimato kaita. Tai yra globalinis klimato at\u0161ilimas, vykstantis jau nuo XX a., kai vidutin\u0117 pasaulio oro temperat\u016bra did\u0117ja d\u0117l antropogenin\u0117s \u017emoni\u0173 veiklos. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti, kad plintan\u010dios dykumos, da\u017en\u0117jantys potvyniai ar tirpstantys ledynai yra menka problema, o gal visai net nepalie\u010dianti mus \u2013 \u017emones. Ta\u010diau b\u016btent \u0161ie klimato kaitos padariniai atne\u0161a kitus padarinius: kylant\u012f vandens lyg\u012f, kuris apsemia paj\u016brio pakrantes, tod\u0117l \u017emon\u0117s turi palikti savo gimtuosius namus ir ie\u0161kotis saugesn\u0117s gyvenamosios vietos; did\u0117jan\u010dias kar\u0161\u010dio bangas, kurios ne tik naikina \u017eem\u0117s \u016bk\u012f, bet ir sukelia gaisrus; gyv\u016bnai nesugeba prisitaikyti prie greitai besikei\u010dian\u010di\u0173 s\u0105lyg\u0173, tod\u0117l gai\u0161ta, o kartu plinta ligos (Bukantis, 2014). Globalinis at\u0161ilimas paspartina \u016bkinink\u0173, \u017evejotoj\u0173, gyvuli\u0173 augintoj\u0173 migracij\u0105 \u012f kitus miestus, nes \u017emon\u0117s nebegali u\u017esiaugint maisto ir i\u0161gyventi kaip seniau. 2015 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 31 dien\u0105 buv\u0119s Jungtini\u0173 Amerikos valstij\u0173 valstyb\u0117s sekretorius John Kerry persp\u0117jo, kad d\u0117l klimato kaitos gali atsirasti pab\u0117g\u0117liai ar emigrantai, kurie bus vadinami \u201eklimato pab\u0117g\u0117liais\u201c (Baker, 2015). \u017dinoma, pab\u0117g\u0117li\u0173 krizei \u012ftak\u0105 daro ne tik klimato kaita, bet ir valstyb\u0117s politinis nestabilumas, karai, ekonomikos stagnacija.<\/p>\n

Nuo 2008 m. 161 valstyb\u0117s ken\u010dia d\u0117l gamtos stichini\u0173 nelaimi\u0173, o ateityje valstybi\u0173 skai\u010dius tik i\u0161augs. (Bawden, 2015). Barakas Obama teig\u0117, kad klimato kaita gal sukelti pab\u0117g\u0117li\u0173 kriz\u0119, kokios dar niekas n\u0117ra mat\u0119s \u017emonijos istorijoje ir jog jokia tauta: nesvarbu, ar turtinga, ar skurdi nebus apsaugota nuo globalinio at\u0161ilimo padarini\u0173 (Ian Johnston, 2017). 2015 metais buvo priimtas Pary\u017eiaus klimato kaitos susitarimas, kurio pagrindinis tikslas u\u017etikrinti, kad vidutinis oro temperat\u016bros kilimas nepadid\u0117t\u0173 daugiau negu 2 \u00b0C (1 pav.).<\/p>\n

\"1<\/a>
1 pav. Pary\u017eiaus klimato kaitos susitarimo konferencija. \u0160altinis http:\/\/www.bankersadda.com\/2016\/04\/all-about-paris-climate-agreement.html<\/figcaption><\/figure>\n

Klimato kaitos poveikis pab\u0117g\u0117li\u0173 krizei<\/strong><\/p>\n

Per vis\u0105 \u017emonijos laikotarp\u012f jau nuo seniausi\u0173 laik\u0173 \u017emon\u0117s k\u0117l\u0117si i\u0161 vieno regiono \u012f kit\u0105. Civilizacijos k\u016br\u0117si prie Tigro ir Eufrato up\u0117s delt\u0173, Egipte prie Nilo deltos, kur buvo derlinga \u017eem\u0117, u\u017etektinai maisto ir g\u0117lo vandens. Iki dabar \u017emon\u0117ms svarbiausi gyvybei palaikyti poreikiai yra maistas ir vanduo, o klimato kaita pakeisdama atmosferoje vykstan\u010dius procesus, vienus regionus paver\u010dia sausringais, kur tr\u016bksta vandens ir maisto, o kitus \u2013 per dr\u0117gnus. Vidurio Rytai \u2013 vienas labiausiai paveikt\u0173 region\u0173 pasaulyje nuo globalinio at\u0161ilimo. Pab\u0117g\u0117li\u0173 kriz\u0117 Sirijoje, pirmiausiai, gal\u0117jo kilti nuo 2006-2011 metais susidariusios intensyvios sausros. Sausra \u2013 sud\u0117tingas gamtos rei\u0161kinys, jo padariniai pra\u017e\u016btingi gyvajam pasauliui ir \u016bkiui: i\u0161senka geriamojo vandens atsargos, kyla daug mi\u0161ko gaisr\u0173, nusekus up\u0117ms sustoja laivyba, ima tr\u016bkti vandens pramonei, dirbamiems laukams dr\u0117kinti, \u017e\u016bsta derlius (Bukantis, 2014). Nacionalin\u0117 moksl\u0173 akademija cituodama \u017eurnal\u0105 \u201eAmerican Scientific\u201c teigia, kad sausros padidino \u017emoni\u0173 emigracij\u0105 i\u0161 kaim\u0173 \u012f miestus, o i\u0161 miest\u0173 \u012f kitas valstybes. Klimato kaitos intensyv\u0117jimas labiausiai paveikia besivystan\u010dias pasaulio \u0161alis (2 pav.). Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 yra Sirijos prezidento Asado nesugeb\u0117jimas priimti teising\u0173 sprendim\u0173 (nutrauk\u0117 subsidijas \u016bkininkams) ir sausros privert\u0117 palikti daugiau nei 2 milijonus Sirijos gyventoj\u0173 savo namus (Baker, 2015). Kadangi prezidentas nefinansavo \u016bkinink\u0173 prasid\u0117jus sausrai, tai \u017eem\u0117s \u016bk\u012f i\u0161tiko stagnacija, o jie nebetur\u0117dami darbo (kartu ir dirbamosios \u017eem\u0117s) prival\u0117jo emigruoti \u012f palankesnius kra\u0161tus.<\/p>\n

\"2<\/a>
2 pav. Klimato kaitos poveikis \u017eem\u0117s \u016bkio kult\u016broms. Source: Cline W. 2007. Global Warming and Agriculture<\/figcaption><\/figure>\n

D\u0117l neproduktyvios \u017eemdirbyst\u0117s ne tik Vidurio Rytuose, bet ir \u0160iaur\u0117s Afrikoje, nuo Senegalo iki Eritr\u0117jos, \u017emon\u0117s intensyviai emigruoja d\u0117l maisto ir vandens tr\u016bkumo. Rytin\u0117 Vidur\u017eemio j\u016bros dalis bei Vidurio Rytai tampa vis labiau aridi\u0161kesnio (sausesnio) klimato zona (Bawden, 2015), kadangi tuose regionuose i\u0161krenta ma\u017eesnis kiekis krituli\u0173. Prognozuojama, jog pakilus 2 \u00b0C globaliai oro temperat\u016brai, krituli\u0173 kiekis suma\u017e\u0117s 20-40 % (The World Bank, 2017). Ne tik Sirija, bet ir Jordanija, Izraelis, Libanas, Irakas, Iranas patiria vandens tr\u016bkumo problemas. Jordanija jau dabar patiria klimato kaitos poveik\u012f ir prognozuojama, kad iki 2020 met\u0173 temperat\u016bra pakils tarp 1-4 \u00b0C, o krituli\u0173 kiekis suma\u017e\u0117s 15-60 %. Jordanijoje d\u0117l aplinkos poky\u010di\u0173 net pasikeis eksportas ir importas d\u0117l ko bus paveikti ir kiti regionai. Remiantis Jungtini\u0173 Taut\u0173 \u017einiomis nuo 2001 m. Jordanijoje 8 metus vyko sausra, kuri paveik\u0117 200 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u016bkius (World Bank, 2010). Vandens tr\u016bkumas yra did\u017eiul\u0117 Irako problema, kuri sietina su sausra vykusia 2007-2009 metais. Apie 40 % visos \u017eem\u0117s \u016bkio produkcijos buvo sunaikinta (Raouf, 2013). At\u0161ilimas naikina vandens ekosistemas ir d\u0117l \u0161ilt\u0117jan\u010dio klimato, up\u0117s pradeda d\u017ei\u016bti regione (Zeed, 2016).<\/p>\n

\"3<\/a>
3 pav. \u017dem\u0117lapis, vaizduojantis d\u0117l ekstremali\u0173 or\u0173 rei\u0161kini\u0173 vykstan\u010di\u0105 \u017emoni\u0173 emigracij\u0105. \u0160altinis – https:\/\/www.socialeurope.eu\/wp-content\/uploads\/2015\/09\/21.jpg<\/figcaption><\/figure>\n

Artimuosiuose rytuose jau dabar vyksta daug socialini\u0173, religini\u0173, etnini\u0173 konflikt\u0173, ta\u010diau grei\u010diausiu metu did\u017eiausia problema bus vandens nepriteklius (Bawden, 2015). Tur\u0117dami menkus vandens i\u0161teklius bei prastos kokyb\u0117s vanden\u012f, \u017emon\u0117s gali susirgti \u012fvairiausiomis ligomis, kaip diar\u0117ja ar kar\u0161\u010diavimas. D\u0117l ma\u017eai tinkam\u0173 vietovi\u0173 gyventi, Vidurio Ryt\u0173 gyventojai buriasi vienoje vietoje taip nualindami \u017eem\u0119, u\u017eter\u0161dami bei i\u0161eikvodami ten esan\u010dius i\u0161teklius. JAV valstyb\u0117s departamento u\u017esienio reikal\u0173 politikos ir Amerikos saugumo projekto narys Brig Gen Stephen Cheney teigia, kad klimato kaita gali sukelti mil\u017eini\u0161ko dyd\u017eio humanitarin\u0119 kriz\u0119, kuri\u0105 matome per: did\u017eiulius migrant\u0173 antpl\u016bd\u017eius pasaulyje d\u0117l maisto ir vandens tr\u016bkumo ir kokyb\u0117s, ekstremalias oro s\u0105lygas regionuose (Carrington, 2016). Remiantis statistika, d\u0117l klimato kaitos daugiau negu 32 milijonai \u017emoni\u0173 emigruoja i\u0161 savo gimtosios \u0161alies. Did\u017eiausi \u017emoni\u0173 kiekiai b\u0117ga i\u0161 Indijos, \u0160iaur\u0117s Kor\u0117jos, Kinijos, Nigerijos, Pakistano. Indijoje ir Banglade\u0161e yra u\u017eliejamos did\u017eiul\u0117s miest\u0173 bei \u017eem\u0117s \u016bkio teritorijos, Kinijoje did\u0117ja oro u\u017eter\u0161tumas (3 pav.).<\/p>\n

N\u0117 vienas \u017emogus n\u0117ra apsaugotas nuo besikei\u010dian\u010dio klimato ir vis da\u017en\u0117jan\u010di\u0173 ekstremali\u0173 oro rei\u0161kini\u0173. Vieni regionai yra paveikti labiau negu kiti, ta\u010diau, galiausiai, tai sukuria vien\u0105 bendr\u0105 problem\u0105 \u2013 pab\u0117g\u0117li\u0173 kriz\u0119, d\u0117l kurios \u017emon\u0117s privalo emigruoti. Jei tautos neras bendro susitarimo ir nesilaikys Pary\u017eiaus klimato kaitos konferencijos priimt\u0173 susitarim\u0173, vis da\u017eniau \u017einiasklaidoje bus gird\u0117ti, kad \u017emon\u0117s b\u0117ga ne nuo karo ar socialini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, bet d\u0117l sausr\u0173, potvyni\u0173, gaisr\u0173 ir kit\u0173 gamtini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n

Literat\u016bros \u0161altiniai<\/strong><\/p>\n

1. Aryn Baker. 2015. http:\/\/time.com\/4024210\/climate-change-migrants\/
\n2. Tom Bawden. 2015 http:\/\/www.independent.co.uk\/news\/world\/refugee-crisis-is-climate-change-affecting-mass-migration-10490434.html
\n3. Bukantis A. 2014. Kas u\u017elopys dang\u0173. Vilnius: Tyto alba.
\n4. The World Bank. 2017. http:\/\/www.worldbank.org\/en\/programs\/mena-climate-change#1
\n5. The World Bank. 2010. http:\/\/sdwebx.worldbank.org\/climateportalb\/doc\/GFDRRCountryProfiles\/wb_gfdrr_climate_change_country_profile_for_JOR.pdf
\n6. Samir Raouf. 2013. https:\/\/stiiraqdev.wordpress.com\/2013\/10\/12\/water-climate-change-iraq\/
\n7. Adnan Abu Zeed. 2016. http:\/\/www.al-monitor.com\/pulse\/originals\/2016\/12\/iraq-environment-climate-change.html#
\n8. Damian Carrington. 2016. https:\/\/www.theguardian.com\/environment\/2016\/dec\/01\/climate-change-trigger-unimaginable-refugee-crisis-senior-military
\n9. Ian Johnston. 2017. http:\/\/www.independent.co.uk\/environment\/barack-obama-climate-change-refugee-crisis-human-history-unprecedented-global-warming-paris-a7727881.html
\n10. http:\/\/www.consilium.europa.eu\/lt\/policies\/climate-change\/timeline\/
\n11. https:\/\/3.bp.blogspot.com\/-OfO2UESXjDc\/VyIGW3XD6eI\/AAAAAAAADXE\/zm2ahi9TUAUDSgfWK6ywNp8tXq0tXDFFgCLcB\/s1600\/Paris%252B2015%252BUN%252BClimate.mgn.jpg
\n12. https:\/\/upload.wikimedia.org\/wikipedia\/commons\/a\/a9\/Projected_impact_of_climate_change_on_agricultural_yields_by_the_2080s,_compared_to_2003_levels_(Cline,_2007).png
\n13. https:\/\/www.socialeurope.eu\/wp-content\/uploads\/2015\/09\/21.jpg<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160\u012f ra\u0161in\u012f VU meteorologijos ir hidrologijos studij\u0173 krypties studentas Dainius Fri\u0161mantas para\u0161\u0117 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkursui. Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite rasiniai@mokslosriuba.lt […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4347,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_themeisle_gutenberg_block_has_review":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[23,103,165],"class_list":["post-4275","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rasiniai","tag-ateities-maistas","tag-klimato-kaita","tag-politika","pb-post","pb-item","pb-col-xl-4 pb-col-m-6 pb-col-s-12","pb-animate pb-animated "],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4275","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4275"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4275\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4275"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4275"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4275"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}