{"id":4221,"date":"2018-03-26T16:51:57","date_gmt":"2018-03-26T13:51:57","guid":{"rendered":"http:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/?p=4221"},"modified":"2018-03-26T16:51:57","modified_gmt":"2018-03-26T13:51:57","slug":"apie-kitokia-mesa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mokslosriuba.lt\/kartumesgalime\/2018\/03\/26\/apie-kitokia-mesa\/","title":{"rendered":"Apie kitoki\u0105 m\u0117s\u0105"},"content":{"rendered":"

\u0160is darbas buvo mokslinink\u0173 komisijos i\u0161rinktas 2018 m. mokslo populiarinimo ra\u0161ini\u0173 konkurso nugal\u0117toju.\u00a0Primename, kad pana\u0161i\u0173 ra\u0161ini\u0173, publikuoti \u0161iame puslapyje laukiame nuolatos. Juos si\u0173skite rasiniai@mokslosriuba.lt<\/em><\/p>\n

Mantas Minkauskas<\/p>\n

Kas jums yra m\u0117sa? Nepakei\u010diamas auk\u0161tos kokyb\u0117s baltym\u0173, gele\u017eies ir vitamin\u0173 \u0161altinis? Ar maistas, kurio niekada nevalgote, nes m\u0105stote apie dienos \u0161viesos nematan\u010dias vi\u0161tas ar klimato at\u0161ilimo problemas? Gali b\u016bti ir dar kitaip \u2013 pavyzd\u017eiui, geras steikas jums yra viskas, bet \u0161eimos daktaras pataria jums riboti \u0161\u012f g\u0117r\u012f d\u0117l didelio riebal\u0173 kiekio. Kad ir kaip beb\u016bt\u0173, da\u017enas m\u0117gsta ir vertina m\u0117sos skon\u012f ir tekst\u016br\u0105, o vegetarams ir veganams yra kuriamos m\u0117sos produkt\u0173 kopijos. Kita vertus, neabejotinai m\u0117sa yra vienas i\u0161 kontroversi\u0161kiausi\u0173 maisto produkt\u0173, \u012f kur\u012f po\u017ei\u016br\u012f kiekvienas susidaro i\u0161 daug ma\u017e\u0173 daleli\u0173 \u2013 asmeninio skonio poj\u016b\u010dio, organizmo reakcijos, \u012fpro\u010di\u0173, vietin\u0117s maisto vartojimo kult\u016bros, kaip maisto produktui auk\u0161tos kainos, mokslini\u0173 ir pseudomokslini\u0173 straipsni\u0173 apie viet\u0105 mitybos piramid\u0117je ir dar daug kit\u0173 dalyk\u0173. Dar kontroversi\u0161kesn\u0117 yra \u0161iuo metu vystoma laboratorijoje auginamos m\u0117sos technologija, su kuria jus nor\u0117\u010diau supa\u017eindinti.<\/p>\n

Kam visa tai?<\/i><\/b><\/p>\n

Kiekviena moderni technologija turi \u201edu galus\u201c \u2013 prisiminkime atomines bombas, greit\u0105j\u012f maist\u0105, avarijas kelyje, asmenin\u0117s informacijos internete kaupim\u0105 ir t.t. Nat\u016braliai kyla klausimas: kuo bloga yra dabartin\u0117 situacija? O bloga ji yra d\u0117l daug ko. Pirmiausia, esama m\u0117sos gamybos technologija yra labai netvari \u2013 skai\u010diuojama, jog gyvulininkyst\u0117 prisideda prie \u0161iltnamio duj\u0173 emisij\u0173 18% (daugiau nei visas transporto sektorius) bei sudaro 8% g\u0117lo vandens sunaudojimo pasaulyje. M\u0117sos gamyba taip pat labai svariai prisideda prie r\u016bg\u0161taus lietaus susidarymo, mi\u0161k\u0173 kirtimo Piet\u0173 Amerikoje (70% buvusi\u0173 mi\u0161k\u0173 naudojami ganykloms arba pa\u0161ar\u0173 auginimui), vandens tar\u0161os, gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 nykimo \u2013 skai\u010diuojama, jog gyvulininkyst\u0117 yra pagrindinis veiksnys d\u0117l kas \u0161e\u0161tos i\u0161nykusios gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ies. Remiantis skai\u010diavimais, palyginus su dabartine jautiena laboratorijoje auginama m\u0117sa reikalaus pana\u0161iai energijos, bet \u012f aplink\u0105 bus i\u0161metama iki 20 kart\u0173 ma\u017eiau \u0161iltnamio duj\u0173, o vandens sunaudojimas suma\u017e\u0117s perpus.<\/p>\n

Nema\u017eiau opi yra ir maistini\u0173 gyv\u016bn\u0173 gerov\u0117s problema. Nepaisant daugelio pastang\u0173 palaikyti kuo humani\u0161kesnes gyvuli\u0173 laikymo s\u0105lygas, jie nuolatos patiria daug skausmo ir streso net ir palyginus i\u0161sivys\u010diusiuose kra\u0161tuose kaip Europa ar \u0160iaur\u0117s Amerika. Neretai gyvuliai savo aptvaruose negali net pajud\u0117ti, nuo amoniako kvapo pauk\u0161tynuose grau\u017eia akis ir skauda plau\u010dius. Daugelis k\u0105 tik gimusi\u0173 vyri\u0161kos lyties vi\u0161\u010diuk\u0173 yra papras\u010diausiai nunuodijami dujomis, nes maisto pramonei jie n\u0117ra vertingi. Pratr\u016bkus infekcijai, visi vietoje auginami gyvuliai turi taip pat b\u016bti nu\u017eudomi. Verta pamin\u0117ti, kad tokios praktikos savaime i\u0161 esm\u0117s neger\u0117ja, nes tiek gyvuli\u0173 ar pauk\u0161\u010di\u0173 augintojai ir perdirb\u0117jai, tiek pa\u010di\u0173 j\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117 nenori, kad \u017einotum\u0117te, kok\u012f keli\u0105 iki j\u016bs\u0173 l\u0117k\u0161t\u0117s atkeliavo kepsnys ir m\u0105stytum\u0117te apie tai jaukios vakarien\u0117s metu. Be abejo, da\u017enam pirk\u0117jui \u012fprastas \u017eem\u0173 kain\u0173 vaikymasis taip pat nepadeda pagerinti gyvuli\u0173 laikymo s\u0105lyg\u0173. Galiausiai svarb\u016bs ir neigiami veiksniai tiek d\u0117l aplinkos apsaugos, tiek d\u0117l gyvuli\u0173 gerov\u0117s yra \u017emoni\u0173 skai\u010diaus bei m\u0117sos vartojimo augimas: 2050-aisiais \u017emoni\u0173 \u017dem\u0117je bus dar ma\u017edaug dviem milijardais daugiau, vidutinis suvartojimas taip pat kils de\u0161im\u010dia kilogram\u0173 m\u0117sos \u017emogui per metus.<\/p>\n

\"\"<\/a>Suvartotos m\u0117sos augimas \u017emogui per metus (1961-2013, FAOSTAT duomenys)
\n<\/i><\/p>\n

\u0160iek tiek istorijos<\/i><\/b><\/p>\n

Id\u0117ja auginti m\u0117s\u0105 laboratorijoje n\u0117ra nauja, bet jos \u012fk\u016bnyjimas u\u017etruko. Olandui Viljamui Van Eelenui, laboratorijoje auginamos m\u0117sos krik\u0161tat\u0117viui, \u0161i id\u0117ja kilo po gr\u012f\u017eimo i\u0161 Japonijos koncentracijos stovyklos 1940-aisiais, kurioje jam teko badauti ir matyti stovyklos pri\u017ei\u016br\u0117tojus \u017eiauriai besielgiant su gyv\u016bnais. 18 met\u0173 medicinos studentas svajojo apie galimyb\u0119 u\u017eauginti m\u0117s\u0105 laboratorijoje ir nusprend\u0117 pa\u0161v\u0119sti savo gyvenim\u0105 nor\u0117damas paversti tai realybe. V\u0117liau sek\u0119 biotechnologij\u0173 pasiekimai po truput\u012f suteik\u0117 tam galimyb\u0119: 1950-1960 metais l\u0105steli\u0173 auginimo technologijos taip i\u0161tobul\u0117jo, kad tapo \u012fmanoma jas perkelti i\u0161 laboratorijos l\u0117k\u0161teli\u0173 \u012f bioreaktorius; 1981-aisiais pel\u0117se buvo atrastos kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s, kurios gali daugintis ir pavirsti \u012f daugel\u012f kit\u0173 organizmo l\u0105steli\u0173. Suprat\u0119s atradim\u0173 potencial\u0105, Viljamas su kolegomis intensyviai dirbo prie savo id\u0117jos. Deja, sukurti efektyvaus proceso jam nepavyko, bet Jungtin\u0117se Valstijose ir Nyderlanduose jis u\u017eregistravo patentus, kuriuose apra\u0161\u0117, kaip potencialiai tai b\u016bt\u0173 \u012fmanoma \u012fgyvendinti. V\u0117liau Olandijos mokslininkams pavyko gauti valstyb\u0117s finansavim\u0105 atlikti tyrimams ir galiausiai, 2013-aisiais naujien\u0173 konferencijos Londone metu, buvo vie\u0161ai pristatytas ir kritik\u0173 paragautas m\u0117sainis, pagamintas i\u0161 t\u016bkstan\u010di\u0173 plon\u0173 raumeninio audinio juosteli\u0173. Po truput\u012f pasaulis suvok\u0117, kad id\u0117ja, apra\u0161yta mokslin\u0117s fantastikos knygose, n\u0117ra tik pok\u0161tas ar \u017evilgsnis \u012f tolim\u0105 ateit\u012f; konceptas buvo patvirtintas, \u017emon\u0117s suprato jo prasm\u0119, \u012fvairiuose pasaulio kampeliuose prasid\u0117jo tyrimai.<\/p>\n

Kaip tai veikia?<\/i><\/b><\/p>\n

Kadangi technologija yra dar tik pradin\u0117se stadijose, jos \u012fgyvendinimo b\u016bdai yra labai \u012fvair\u016bs, ta\u010diau bendrai galima apibr\u0117\u017eti, jog gamybos procesas susideda i\u0161 keturi\u0173 komponent\u0173: kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173, medijos (auginimo tirpalo – l\u0105steli\u0173 \u201emaisto\u201c), karkaso, ant kurio bus formuojama raumeninio audinio strukt\u016bra ir bioreaktoriaus, kur visi \u0161ie komponentai bus laikomi. Beje, j\u012f daug lengviau valyti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti nei gyvulininkyst\u0117s fermas ir m\u0117sos perdirbimo kombinatus, tad gaminama m\u0117sa tur\u0117t\u0173 b\u016bti saugesn\u0117, o ir gyvuli\u0173 nebereiks vakcinuoti.<\/p>\n

Raumeniniai audiniai \u017emogaus ar kito \u017einduolio k\u016bne yra pilni suaugusi\u0173 kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173, kurios gali virsti raumenin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis. Vien \u0161i\u0173 l\u0105steli\u0173 atskyrimas nuo kit\u0173 n\u0117ra paprasta u\u017eduotis, nes raumeninis audinys yra tikra \u012fvairi\u0173 l\u0105steli\u0173 mi\u0161rain\u0117. Norint jas atskirti, pirmiausia reikia audin\u012f suardyti ir tinkamas l\u0105steles pa\u017eym\u0117ti naudojant prie pavir\u0161iaus prikimban\u010dius antik\u016bnus. Priklausomai nuo naudojam\u0173 antik\u016bn\u0173 ir baltym\u0173 esan\u010di\u0173 l\u0105stel\u0117s pavir\u0161iuje s\u0105vybi\u0173, automatizuotos sistemos gali l\u0105steles atrinkti; v\u0117liau naudojant fluorescentin\u012f mikroskop\u0105 \u012fvertinama ar tai tikrai tinkamos l\u0105stel\u0117s \u2013 pa\u017eym\u0117ti baltymai po objektyvu bus matomi skirtingomis spalvomis. Biopsija i\u0161 gyv\u016bno raumeninio audinio yra labai ma\u017ea \u2013 vos uogos dyd\u017eio; gyv\u016bnas po \u0161ios operacijos gali toliau laimingai gyventi. Mokslininkai taip pat sp\u0117lioja, kad naudojant gen\u0173 in\u017einerijos metodus proced\u016bros v\u0117liau bus galima i\u0161vis atsisakyti \u2013 izoliuotos kamienin\u0117s l\u0105stel\u0117s dauginsis bene am\u017einai savaime. Nuo parinkt\u0173 kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173 tipo priklauso ne tik, ar jos geb\u0117s pavirsti \u012f raumenines, bet taip pat ir dauginimosi greitis, kas yra labai svarbu norint vietoj keleto gram\u0173 l\u0117k\u0161tel\u0117je pagaminti t\u016bkstan\u010dius kilogram\u0173 m\u0117sos.<\/p>\n

\"\"<\/a>Supaprastinta laboratorijoje augintos m\u0117sos gamybos schema: 1) biopsija, 2) l\u0105steli\u0173 kult\u016bra l\u0117k\u0161tel\u0117je, 3) bioreaktorius, 4) maltos m\u0117sos produktas<\/i><\/p>\n

Izoliuotas l\u0105steles reikia priversti virsti raumenin\u0117mis l\u0105stel\u0117mis, taip pat did\u0117ti, susitraukin\u0117ti, tinkamai naudoti energij\u0105. Jos turi jungtis viena su kita, formuoti raumenines skaidulas. Procesai yra sud\u0117tingi, tad gyvas organizmas naudoja \u012fvairius biocheminius signalus, t.y. tam tikras med\u017eiagas ir greta esan\u010dias l\u0105steles. Tai bando atkartoti ir procesai laboratorijoje. Gen\u0173 in\u017einerijos metodai labai gelbsti \u2013 pavyzd\u017eiui, \u012fjungus ar i\u0161jungus tinkamus genus, l\u0105stel\u0117s gali pa\u010dios susitraukin\u0117ti ir taip augimo procesas yra pagreitinamas; kitu atveju l\u0105steles reikia papildomai stimuliuoti elektra. Tinkamas karkaso (kaip, tarkime, \u017eiedo i\u0161 negyv\u016bninio kolageno) parinkimas pagerina l\u0105steli\u0173 komunikacij\u0105 ir u\u017etikrina j\u0173 tinkam\u0105 jungim\u0105si bei vystym\u0105si, netinkamas j\u012f apsunkina, l\u0105stel\u0117s gali mirti. Pats karkasas turi b\u016bti valgomas. L\u0105stel\u0117ms augant, paprastai bandoma atkartoti nat\u016brali aplinka \u2013 amino r\u016bg\u0161tys, angliavandeniai, druskos, vitaminai, tinkama temperat\u016bra (37-42\u00b0C), r\u016bg\u0161tingumas. Daug kontroversijos sulaukia ver\u0161iuko embriono kraujo serumo (FBS) naudojimas, kuris kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173 auginime yra da\u017enai nepakei\u010diamas d\u0117l jame esan\u010di\u0173 hormon\u0173 ir augimo faktori\u0173. Galiu jus nuraminti – mokslininkams \u0161i problema gerai \u017einoma ir dauguma laboratorijoje augintos m\u0117sos tyr\u0117j\u0173 teigia, jog \u017eino b\u016bd\u0173, kaip serumo i\u0161vis atsisakyti. \u012edomu tai, jog serumas ver\u010dia kamienines l\u0105steles greitai daugintis, o v\u0117liau, pakeitus medij\u0105 ir privertus l\u0105steles \u201ebadauti\u201c be serumo, jos virsta raumenin\u0117mis.<\/p>\n

\"\"<\/a>Raumenin\u0117s l\u0105stel\u0117s (nuda\u017eytos m\u0117lynai) ant karkaso \u2013 raudonai nuda\u017eyt\u0173 rutuliuk\u0173. Ideali fig\u016bra auginti l\u0105stel\u0117ms d\u0117l didelio pavir\u0161iaus ploto<\/i><\/p>\n

Kas toliau?<\/i><\/b><\/p>\n

Id\u0117j\u0173 kaip tobulinti tokios m\u0117sos produktus tikrai netr\u016bksta. Pavyzd\u017eiui, norint sukurti ne m\u0117s\u0105 malimui, o tvirtos skaidulin\u0117s strukt\u016bros kepsn\u012f, bus reikalinga apr\u016bpinti vidines l\u0105steles maistin\u0117mis med\u017eiagomis dirbtini\u0173 kapiliar\u0173 pagalba. Taip pat dirbama su bendromis raumenini\u0173 ir riebalini\u0173 l\u0105steli\u0173 kult\u016bromis, kad u\u017eauginta m\u0117sa b\u016bt\u0173 sultinga ir vizualiai pa\u017e\u012fstama. Tiriami ir visi\u0161kai skirting\u0173 gyv\u016bn\u0173 raumeniniai audiniai. Pavyzd\u017eiui, izraelie\u010diai dirba su vi\u0161tos l\u0105stel\u0117mis, tvirtindami, kad j\u0173 augim\u0105 daug lengviau prognozuoti ir pakreipti norima linkme, olandai – jautien\u0105, o amerikie\u010diai \u2013 tun\u0105; abu pastarieji produktai ypa\u010d brang\u016bs bei \u017ealingi aplinkai. Galiausiai, naudojant genetin\u0117s in\u017einerijos metodus, teori\u0161kai b\u016bt\u0173 \u012fmanoma sukurti ir i\u0161nykusi\u0173 gyv\u016bn\u0173 m\u0117s\u0105 arba suderinti keleto gyv\u016bn\u0173 m\u0117sos charakteristikas, taip pagaminant visi\u0161kai naujo skonio produktus. Vienintelis klausimas b\u016bt\u0173 tik, ar atsirast\u0173 dr\u0105suoli\u0173, norin\u010di\u0173 tai paragauti?.. Na o \u201epaprastos\u201c laboratorijoje augintos m\u0117sos paragauti bus galima jau gana greitai. Pirmojo m\u0117sainio gamyba 2013-aisiais kainavo 300,000 doleri\u0173, su dabartin\u0117mis technologijomis kainuoja apie 1000, u\u017e penkeri\u0173 met\u0173 \u2013 apie 10 doleri\u0173. Tada ir atsiras galimyb\u0117 \u0161ios m\u0117sos \u012fsigyti.<\/p>\n

Turb\u016bt \u017einomiausias \u017emogus laboratorijoje auginamos m\u0117sos srityje, oland\u0173 profesorius Markas Postas \u012fvardija gyvulininkyst\u0119 kaip pasenusi\u0105 technologij\u0105. Tad belieka tik\u0117tis, kad tuoj tur\u0117sime tobulesn\u0119, galin\u010di\u0105 j\u0105 pakeisti.<\/p>\n

\u0160altiniai:
\nhttp:\/\/www.fao.org\/docrep\/010\/a0701e\/a0701e00.HTM
\nhttp:\/\/www.fao.org\/faostat\/en\/
\nhttps:\/\/www.theguardian.com\/commentisfree\/2006\/jul\/12\/comment.animalwelfare
\nhttps:\/\/www.researchgate.net\/publication\/277326847_The_Sustainability_Challenges_of_Our_Meat_and_Dairy_Diets
\nhttp:\/\/www.new-harvest.org\/environmental_impacts_of_cultured_meat
\nhttps:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Population_growth
\nhttp:\/\/www.new-harvest.org\/_godfather_of_cultured_meat_willem_van_eelen_passes_away
\nhttp:\/\/elliot-swartz.squarespace.com\/science-related\/invitromeat
\nhttps:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Ag-gag
\nhttp:\/\/www.futurefood.org\/in-vitro-meat\/index_en.php
\nchrome-extension:\/\/oemmndcbldboiebfnladdacbdfmadadm\/http:\/\/lcafood2014.org\/papers\/132.pdf
\nhttp:\/\/www.sciencefocus.com\/article\/future\/artificial-meat-factory
\nhttp:\/\/mosameat.eu\/<\/p>\n

Home<\/a><\/p><\/blockquote>\n