Dar 2020 metais Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) į Marsą išsiuntę pirmąjį sraigtasparnį. Iškart po to pradėtas naujas projektas, skirtas į šią planetą nusiųsti patobulintus įrenginius, galinčius rinkti aukštos raiškos vaizdus ir geologinius duomenis. Prie šių įrenginių kūrimo prisidėjęs KTU studentas sako, kad tokia informacija ateityje bus svarbi planuojant žmonių keliones į Marsą.

„Šių įrenginių surinkti duomenys padeda nustatyti saugiausias nusileidimo zonas ar tinkamiausias vietas tyrinėjimams. Tokie projektai leidžia Marsą pažinti visiškai nauju mastu ir priartina prie to momento, kai žmogaus kelionė į šią planetą taps realybe“, – sako Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Aviacijos inžinerijos trečiakursis Ginas Baladinskas.

„Ši kelionė pareikalavo papildomo pasiruošimo – vos tik atvykus turėjau perklausyti įvairius mokymus, išlaikyti testus, susijusius su darbo kultūra, sauga ir kitais vidaus reikalavimais. Vėliau laukė bandomasis žinių patikrinimo testas, kurio tikslas užtikrinti, kad visi studentai turėtų panašų bazinių žinių lygį specifinėje srityje“, – apie pasiruošimą kalba G. Baladinskas.

Galimybė tyrinė Marsą iš oro

Stažuotės NASA metu G. Baladinskas turėjo sukurti sraigtasparnio, skrendančio į Marsą, valdymo sistemą tolesniems testavimams, be kurių atlikti šio įrenginio paleidimą būtų itin sudėtinga. Šio projekto tikslas – ateityje nusiųsti į Marsą dar pažangesnį įrenginį, galintį padėti tyrinėti planetą iš oro.

„Marsas turi labai retą atmosferos sluoksnį, todėl įprasti Žemėje naudojami sraigtasparniai paprasčiausiai neskristų. Dėl šios priežasties pirmiausiai reikia keisti dalių, atsakingų už skridimą, dizainą, o jų parametrai turi būti ištestuoti ir patvirtinti tam tinkama sistema“, – sako studentas.

Stažuotės metu jis taip pat prisidėjo ne tik prie valdymo sistemos, bet ir prie testavimų infrastruktūros kūrimo – tobulino specialią įrangą, skirtą vėjo tuneliui. Šis tunelis yra specialiai sukurtas tirti Marso sraigtasparnio keliamojo sraigto valdymo mechanizmą, todėl sukurti prietaisai leido tiksliau atlikti bandymus ir užtikrinti jų patikimumą.

„Labiausiai NASA tyrimų centre nustebino mokslinės įrangos mastai – tiek dydžio, tiek kiekio prasme. Daugelis laboratorijų ar įrenginių yra tokio dydžio kaip daugiaaukščiai pastatai ir beveik visi jie yra vienetiniai pasaulyje. Įspūdį paliko ir tai, kad didžioji dalis laboratorijų pastatytos prieš daugelį metų, bet puikiai veikia ir nuolat tobulinama“, – akcentuoja G. Baladinskas.

NASA stažuotės patirtimi ir žiniomis studentas pasidalino ir „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje.