Gretė Vaičaitytė
Prabėgo jau daugiau kaip savaitė, kai Vilniaus universiteto radijo klubo nariai išskraidino aplink pasaulį Lietuvoje sukurtą helio dujų balioną. Kovo 10 d. Vilniuje paleistas nedidelis balionas šiuo metu jau yra sugrįžęs į Euraziją.
Vidutinis nepilotuojamo baliono greitis yra apie 159 km/h. Taip greitai jis gali skristi, patekęs į viršutines oro sroves. „Oro tuneliai yra pakankamai gerai išstudijuoti. Jais naudojasi aviacijos industrija, nes skrendant pavėjui yra sutaupoma daug degalų. Tačiau šiomis žinomis pasinaudoti galime ir mes. Viskas priklausys nuo to, ar pavyks pasiekti reikiamą aukštį“ – paleidimo dieną pasakojo vienas iš misijos iniciatorių, Vilniaus universiteto radijo klubo prezidentas dr. Simonas Kareiva.
Šįkart skrydžio aukštis kur kas didesnis nei pirmosios misijos metu. Pakilimo aukštis reguliuojamas į balioną pripučiamo helio kiekiu. Nors balionas paleidimo metu atrodė pustuštis, tebuvo užpildytas vos ketvirtis jo tūrio, pakilus į numatytą aukštį, slėgis balione susivienodino su aplinka, balionas išsipūtė ir liko plūduriuoti ore.
„Pirmasis balionas skrido 8 km aukštyje, o šis pakils į 13 km aukštį. Pirmosios misijos metu supratome, kad 8 kilometrų aukštis yra gana rizikingas, nes jame dar yra debesų, kurie gali uždengti saulės elementus, kondensuotis, o apšarmoję padidinti baliono svorį“ – pasakojo dr. Simonas Kareiva.
„Greičiausiai taip nutiko pirmąjam mūsų balionui – pateko į audrą ir apšarmojęs nusileido. Nors pirmojo skrydžio metu pavyko pasiekti daugiau negu pusę misijos tikslų – pakilti, stabilizuotis, nuskristi į kitą šalį, bet kartais trūko aiškumo, kur balionas yra šiuo metu. Nors tokie balionai savo misijas dažniausiai taip ir baigia nežinomybėje, gali būti, kad pirmasis balionas kažkur dar tebeskrenda. Galbūt šiuo metu jis yra ašigalyje, kur tamsu ir jis negali pasikrauti Saulės baterijos, nėra signalą priimančių stočių“ – pasakojo klubo prezidentas.
Tad į antrąją misiją balionas išskrido jau patobulintas – turi nebe mėgėjišką, o klimatologiniams stebėjimams skirtą oro balioną. „Taip pat įdėjome tokią mikroschemą, kuri savyje turi ne vieną, o du švyturius, skirtus trumposioms ir ultratrumposioms bangoms. Tokiu būdu turime daugiau galimybių žinoti, kur šiuo metu balionas yra. Jei jis patenka į teritoriją, kur yra prasta infrastruktūra, gali pakeisti naudojamus dažnius“ – patobulinimus vardina dr. Simonas Kareiva.
Tačiau balionui beskraidant kažkur virš Ramiojo vandenyno, nutiko kai kas netikėto – kai vienintelis būdas siųsti telemetriją buvo per Tarptautinę kosminę stotį, jos antenos kaip tik buvo remontuojamos! Balionas kuriam laikui buvo dingęs, bet netrukus sėkmingai atsirado ir kirtęs tarptautinę datos liniją Beringo jūroje, „grįžo laike“ viena diena atgal ir patraukė link Aliaskos. Nors ten yra bent dvi aktyvios „APRS iGate“ stotys, galinčios priimti signalą, buvo planuota, kad jos išliks 900 km atstumu nuo prognozuojamo maršruto. Šiaip ar taip, netrukus signalas buvo gautas. Deja, nežadantis nieko gero… Šeštąją skrydžio dieną, pasiekęs Aliaską, balionas pasuko į pietus vakarine JAV pakrante. Ir tada, preliminariais duomenimis, staiga ėmė leistis žemyn apie 12km/h greičiu! Tam galėjo būti daug priežasčių – susidariusios nepalankios meteorologinės sąlygos, mikrometeoritai, ultravioletinė radiacija… Nors priežastys dar aiškinamos, balionas įveikė ir šį išbandymą, nenukrito ir nuskriejo Šiaurės ašigalio link.
Belaukiant naujo signalo, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra sumodeliavo baliono kelionės planus. Sprendžiant iš modelių, buvo panašu, kad kurį laiką teks pasisvečiuoti Arktyje. Tai reikštų, kad tamsoje bus labai sunku įkrauti Saulės bateriją ir kurį laiką negausime duomenų. Nors ir nėra iškelto tikslo, per kiek laiko balionas turi apskrieti aplink Žemę, kelionėje jis dėvisi. Jį veikia UV spinduliai, vėjo mechanika, radiacija ir kiti faktoriai. Tad apskrieti aplink Žemę reikėtų kuo greičiau.
Tarsi išgirdęs šiuos misijos autorių nuogąstavimus, balionas netikėtai sugrįžo į Eurazijos žemyną per Arktį. „Laikysime, kad balionas bus apkeliavęs Žemės rutulį tada, kai kirs lietuvišką dienovidinį. Tai gali nutikti Bulgarijoje, o gali ir Šiaurės ašigalyje, misija vis tiek bus įvykdyta“ – sako Simonas Kareiva.
Planuojama, kad visa baliono kelionė aplink Žemę truks dvi – tris savaites. O kol laukiame naujų žinių iš baliono, komanda jau ruošiasi naujiems startams ateityje! Šiuo metu jau yra suplanuoti penki skirtingi balionų modeliai. „Šiemet, kai pavyks sumažinti baliono kainą iki 70 – 60 eurų, planuojame pradėti netgi tokių balionų lenktynes!“ – pasakoja projekto sumanytojas dr. Simonas Kareiva.
Baliono kelionę žemėlapyje realiu laiku galite sekti https://aprs.fi/ įvedę baliono šaukinį LY1BWB-12 ir https://bit.ly/ly1bwb-12. Taip pat – Twitter ir Facebook paskyrose „Lietuviška kelionė balionu“. Kaip šis projektas užgimė, galite prisiminti šiame reportaže, o pirmosios misijos eigą – šiame.
