Po sėkmingų „Apollo“ misijų į Mėnulį, NASA finansavimas labai sumažėjo, nes išsikelti tikslai buvo pasiekti. „Buvo atsisakyta planų siųsti astronautus į Marsą bei kitas planetas, nes išsilaipinus Mėnulyje jau buvo parodyta amerikiečių mokslų, technologijų pažanga prieš Sovietų Sąjungą“, – sako Molėtų astronomijos observatorijos gidas Andrius Zigmantas.

Todėl tuo metu reikėjo pigaus būdo keliauti į kosmosą – daugkartinio erdvėlaivio, kuris galėtų skraidinti astronautus bei krovinius į orbitą. Taip buvo sukurtas „Space Shuttle“ erdvėlaivis, tarnavęs net 30 metų.

„Space Shuttle“ – tai pirmas toks erdvėlaivis, turėjęs itin didelį krovinių skyrių. Būtent jis leido iškelti garsųjį telekospą „Hubble“ bei Tarptautinės kosminės stoties modulius. „Rusija tuo metu labai investavo į kosminių stočių programą. Jie toje srityje buvo lyderiai. Pirma ilgalaikė funkcionuojanti stotis MIR buvo irgi Sovietų Sąjungos. Amerika irgi nusprendė neatsilikti“, – pasakoja Vilniaus Tech A. Gustaičio aviacijos instituto doktorantas Laurynas Mačiulis.

Daugiau – laidos įraše:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.