Jubiliejinėje, trisdešimtojoje „Planeta ant delno“ dalyje, kartu su Vilniaus universiteto profesoriumi Andrej Spiridonov ir vėl susipažinsime su trimis paleontologijos įdomybėmis!

Pirmoji tema – neseniai aprašyta vieną iš pačių nuostabiausių kada nors rastų fosilijų. Tai – pirmoji kardadančio tigro Homotero mumija amžinajame įšale! Iki šiol šie gyvūnai buvo rekonstruojami tik iš skeletų, o dabar žinome ir tai, kaip atrodė jų minkštieji audiniai bei kailis. Ir jų jaunikliai buvo pūkuoti ir labai mieli!

Antroji tema – apie indrikoterus Helsinkyje. Helsinkyje gyvenusio tyrėjo Björn Kurtén garbei surengtame simpoziume Andrej Spiridonov kartu su Indre Žliobaite parengė tyrimą apie tai, ar Helsinkyje, kur gyveno mokslininkas, galėjo gyventi ir jo tyrinėti beragiai raganosiai indrikoterai. Kadangi Helsinkis stovi ant kalnų, čia nėra aptinkama jokių fosilijų, tad mokslininkai pasitelkė teorinius modelius. Jie apskaičiavo, kad čia išties galėjo gyventi 3 – 20 indrikoterų, tačiau tik Oligocene. Tyrimas visiškai hipotetinis, tačiau pademonstruoja įspūdingas įvairių metodų taikymo galimybes.

Trečioji tema rimtai pažiūri į žinomą juokelį, kaip ateina arklys į barą ir jo klausia – kodėl snukis toks ištįsęs? Pasirodo, snukio trumpumas leidžia turėti tvirtesnį sąkandį, tačiau yra nemažai gyvūnų, kurių snukis yra labai ilgas. Tai ypač būdinga stambiems žinduoliams. Pasirodo, tai yra susiję su gyvūno galūnių mobilumu – gyvūnui didėjant, jo galūnės turi išlaikyti vis daugiau kūno svorio, todėl tampa mažiau mobilios. Galūnių mobilumo trūkumą gyvūnai atperka ilgu ir judriu snukiu. Vadinasi, arklio snukis ištįsęs, nes jo kojos yra mažai paslankios.

Apie visą tai – naujausioje „Planetos ant delno“ dalyje!