Šiandien aptarinėjame tris neįprastus tyrimus, kartu su Vilniaus universiteto profesoriumi Andrej Spiridonov!

Pirmoji tema – baisiausia diena Žemėje. Dažnai baisiausia diena Žemėje laikoma ta, kai į Žemę atsitrenkė dinozaurus išnaikinęs asteroidas. Tačiau tokių smūgių Žemės istorijoje yra buvę ir daugiau. S2 vadinamas įvykis sukėlė gerokai didesnę katastrofą, kurios metu visa planeta buvo padengta net 20 cm sferulių sluoksniu. 

Antroji tema yra apie šikšnosparnius, paskendusius žmonių baseinuose ir priešistoriniame Messel ežere. Messel lagerštatas Vokietijoje yra išsaugojęs ypač daug fosilijų. Mokslininkai norėjo patikrinti ar tokį didelį fosilijų kiekį lėmė geras išsisaugojimas, ar kokie nors didesnį mirtingumą lėmę veiksniai. Todėl jie palygino į priešistorinį ežerą įkritusių šikšnosparnių fosilijas su šikšnosparniais, natūraliai įkrentančiais į baseinus žmonių kiemuose. Kadangi gyventojai patys praneša apie rastus negyvus šikšnosparnius, o baseinai dažnai yra labai taisyklingos formos, galima nesunkiai išvesti funkciją, nusakančią, kiek šikšnosparnių sukrenta į vandens telkinius natūraliai.

Trečioji tema kalba apie paukščių nulemtus cikadų pokyčius. Kadaise cikados buvo žvirblio dydžio ir atrodė visai kitaip. Tačiau ties Juros – Kreidos riba jos labai smarkiai pasikeičia. Pasirodo, tuo metu atsiranda paukščiai ir pradeda labai agresyviai reguliuoti cikadų populiaciją. Cikados tampa daug manevringesnės, o didžiausią galimą dydį riboti pradeda jau nebe deguonies kiekis atmosferoje, bet paukščiai. Ši dinamika išliko iki mūsų dienų.

Apie visą tai – naujausioje „Planetos ant delno“ dalyje!