Dvidešimt aštuntojoje „Planeta ant delno“ dalyje, kartu su Vilniaus universiteto profesoriumi Andrej Spiridonov pagalba nagrinėsime tris naujas temas.

Pirmojoje temoje kalbėsime apie lietuvės Indrės Žliobaitės, pirmosios moteris informatikės Helsinkio universiteto informatikos katedroje, parašytą straipsnį, tyrinėjantį raudonosios karalienės hipotezę. Neįprasta tai, kad ši hipotezė tyrinėjama ne laike, bet erdvėje. Tarpdisciplininis tyrimas parodė, kad jei rūšis plečiasi pastoviu greičiu, seniau turėti prisitaikymai pranašumo ateityje nesuteikia. Vadinasi, bendrame kontekste žmonės išties yra išskirtinė rūšis evoliucijos, ekologijos lygiu.

Antroji tema tyrinėja žmonių ir kitų hominidų pasiskirstymą Afrikoje. Dauguma mums žinomos informacijos apie hominidus Afrikoje yra gauta iš Rytų Afrikos riftu vadinamos vietovės. Nors ir labai gausi radinių, vis tik ši teritorija yra labai nedidelė. Todėl mokslininkai tyrinėjo kiek gerai Rytų Afrikos riftas atspindi visą žemyną.

Trečioji tema svarsto kas atsirado pirmiau – šiltakraujiškumas ar didelės, protingos smegenys. Pasirodo, šiltakraujų smegenys yra gerokai didesnės ir tankesnės. Šiltakraujams, kad jie galėtų palaikyti savo kūno temperatūrą, reikia maitintis daug daugiau ir aktyviau. Kad susirastų žymiai daugiau maisto, jiems reikia didelių, protingų smegenų. Tačiau tokioms smegenims palaikyti taip pat reikia labai daug papildomos energijos. Bandant suprasti kas atsirado pirmiau – šiltakraujiškumas ar didelės smegenys, mokslininkas pažymi, kad be įprastos šiltakraujystės ir šaltakraujystės yra ir daug įvairių tarpinių būsenų. 

Apie visą tai – naujausioje „Planetos ant delno“ dalyje!