Kviečiame skaityti penktąjį konkurso darbą! Šis darbas varžosi mokinių kategorijoje.
Daugiau apie šį mokslo populiarinimo konkursą skaitykite ČIA.
Augustė Jomantaitė
Klimato kaita-yra temperatūros ir oro sąlygų pokyčiai, kuriuos sukelia tiek natūralūs, tiek žmogaus
veiklos veiksniai. Šie pokyčiai turi didelį poveikį mūsų planetai ir visai gyvybei žemėje. Norėčiau
išsamiau aptarti, kas yra klimato kaita, kokios yra jos priežastys, pasekmės ir galimi sprendimai.
Kokios yra pagrindinės klimato kaitos priežastys?
- Elektros ir šilumos gamyba deginant iškastinį kurą sukelia didelę pasaulinių išmetamųjų teršalų
dalį. Didžioji dalis elektros energijos vis dar pagaminama deginant anglį, naftą ar dujas, kurios
gamina anglies dioksidą ir azoto oksidą – galingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios dengia
Žemę ir sulaiko saulės šilumą. Pasaulyje šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis elektros energijos
gaunama iš vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių, kurie, priešingai nei iškastinis kuras, į orą
išskiria mažai teršalų.
- Per didelis/nesaikingas vartojimas. tai kaip mes judame, ką valgome ir kiek išmetame, prisideda
prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Taip pat ir tokių prekių kaip: drabužių, elektronikos
ir plastiko vartojimas. Didelė pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų dalis yra susijusi su
privačiais namų ūkiais. Mūsų gyvenimo būdas daro didelę įtaką mūsų planetai. - Masinis pasaulio miškų naikinimas prisideda prie klimato pokyčių. Kertant miškus stipriai mažėja
planetos galimybės absorbuoti anglies dioksidą iš atmosferos. Keičiantis žemės naudojimo būdams,
pavyzdžiui, miško žemes ėmus naudoti žemdirbystei, sausinant šlapynes, taip pat deginant medieną
ar jai pūnant į atmosferą patenka ir daug dirvožemyje sugerto anglies dioksido. Miškai turi svarbų
vaidmenį reguliuojant vandens ciklą, įskaitant vandens garinimą ir kritulius. Kertant miškus, šis
natūralus procesas yra sutrikdomas, o tai gali sukelti sausras ar, atvirkščiai, per daug lietaus tam
tikruose regionuose.
Poveikis
- ledynai sparčiai tirpsta, pasitraukia į jūrą ir traukiasi į sausumą. Po tūkstančio metų ledo gniaužtais
sukaustytą Grenlandiją bus galima pamatyti tik nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Jungtinių Valstijų
mokslininkų atlikta Grenlandijos skydinio ledyno istorijos analizė atskleidė niūrią realybę: šiuo metu
ledynas nyksta greičiausiu tempu per 12 tūkstančių metų. Nesuvaldžius klimato šiltėjimo, per
šimtmetį vien Grenlandijoje ištirpęs ledas pasaulio jūros lygį pakels 10 centimetrų. - Jūros lygio kilimas. Dabar jis sparčiai kyla ir per ateinantį šimtmetį jūros lygis kils greičiau nei bet
kada anksčiau, todėl turime žinoti, kas laukia pasaulio pakrančių, kad galėtume kiek įmanoma
sušvelninti padarinius. Vandenyno vandens lygis kyla, o dėl šios priežasties gali užlieti vis daugiau
žmogui svarbių sausumos teritorijų. - Klimato Kaitos Poveikis Žmonių Gyvenimams. Dėl klimato kaitos didėjant temperatūrai,
žmonės patiria daugiau šilumos smūgių ir kitų su karščiu susijusių ligų. Taip pat dėl
ekstremalių orų įvykių žmonės gali patirti traumas ar mirti. Be to, klimato kaita gali pakeisti
ligų plitimą, pavyzdžiui, tropinės ligos, tokios kaip maliarija ir dengė karštligė, gali pradėti
plisti į naujas teritorijas.
Klimato kaita turi didelį poveikį tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimams. Ledynų tirpimas, jūros lygio kilimas, ekstremalūs orai ir ekosistemų pokyčiai rodo, kad klimato kaita didelė problema. Be to, jos poveikis žmonių sveikatai, maisto saugumui ir ekonominei gerovei rodo, kad būtina imtis veiksmų siekiant sumažinti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie kintančio klimato.
Kokie galėtų būti būdai kovoti su klimato kaita?
- Pradedant nuo pačių mūsų. Paprasti sprendimai gali padėti sumažinti poveikį aplinkai.
Pavyzdžiui, prausdamiesi po dušu, o ne vonioje, galime sunaudoti 4 kartus mažiau
energijos, išjungdami televizorių iš elektros lizdo, kai jis nenaudojamas – 45 % energijos, o
vos 1 laipsniu sumažinę oro temperatūrą namuose, šeimos išlaidas už sunaudotą elektros
energiją sumažintume maždaug 7 %. Taip pat važiavimo dviračiu, paspirtuku, viešuoju
transportu, vietoj nuosavo automobilio.
Projektai klimato kaitai švelninti
- Jūros srovių jėgainių parkas po vandeniu „Meygen“
Šiaurės jūroje prie Škotijos krantų statomos povandeninės turbinos, kurios gamins elektrą iš jūros srovių energijos. Nuo 2010 m. projektą vykdo viena pirmaujančių Jungtinės Karalystės tvarios energijos gamintojų, veikiančių visame pasaulyje. Tikimasi, kad naujasis povandeninių turbinų parkas patenkins trečdalį viso Škotijos elektros energijos poreikio.
- Traukiniai, varomi vėjo energija
Tai, kad Nyderlanduose išplėtota traukinių sistema, įrodo skaičiai: per metus traukiniams valdyti sunaudojama 1,3 teravatvalandės elektros energijos, tai yra 1 proc. visos šalies sunaudojamos elektros energijos, arba visas Amsterdamo namų ūkių sunaudojamas elektros energijos kiekis. Šalis garsėja ir vėjo malūnais.
- Energijos medis Londone
Siekiant plėsti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, 2008 m. pasiūlytas naujas kombinuotos saulės ir vėjo jėgainės prototipas. Natūraliai atrodantis dailus medis yra „apaugęs“ nanodalelėmis dengtais lapais, kurie, priklausomai nuo vėjo ar saulės aktyvumo, gamina elektros energiją.
- Didžiausia saulės jėgainė pasaulyje priklauso Marokui
Sacharos dykumos pakraštyje pastatytas vienas didžiausių ir našiausių pasaulyje saulės elektrinių kompleksų, užimantis 3000 ha. Plotu jis prilygsta 3500 futbolo aikščių. Nuo 2016 m. iki šiol įgyvendinamas jėgainės projektas plėtojamas etapais. Dabar jėgainės pagaminamos 580 MW elektros energijos pakaktų Prahos miestui arba 2 milijonams marokiečių aprūpinti. Pastačius jėgainę CO2 emisijų sumažėjo 760 tūkst. tonų.
- Kūno šiluma paverčiama šiltu vandeniu
Stokholmo centrinė stotis yra judriausia Švedijoje, kurioje per parą apsilanko apie 250 tūkst. žmonių. Ramybės būsenoje žmogaus kūnas spinduliuoja apie 100 W šilumos, o apsiperkant, valgant ar tiesiog skubant jos išskiriama dar daugiau. Paprastai ši šiluma laikoma atliekiniu produktu, pašalinamu per ventiliacijos sistemas. Tačiau 2010 m. įmonei, kuriai priklauso centrinė stotis, kilo idėja panaudoti žmogaus kūno skleidžiamą šilumą netoliese esančiam tai pačiai įmonei priklausančiam 13 aukštų biurų pastatui apšildyti. Tam tikra inžinerinė sistema skleidžiamą kūno šilumą paverčia šiltu vandeniu, kuris nuvežamas iki už 90 m atstumu esančio biurų pastato. Taip sutaupoma bent 20 proc. visos energijos.
Klimato kaita yra neabejotinai svarbiausias mūsų laikų iššūkis, tačiau kartu mes galime keisti pasaulį į gerąją pusę. Tik bendromis pastangomis ir inovacijomis galime sukurti tvarią ateitį. Veikime dabar, kad ateities kartos galėtų džiaugtis sveika ir gyvybinga planeta!
https://www.un.org/en/climatechange/science/causes-effects-climate-change
https://www.nrdc.org/stories/what-are-effects-climate-change#weather
https://www.worldwildlife.org/pages/why-are-glaciers-and-sea-ice-melting
https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1620376/mokslininkai-nustate-kuriais-metais-juros-lygio-
kilimas-isties-pradejo-sparteti
https://www.pobangom.lt/vandens-lygis
https://www.ipcc.ch/site/assets/uploads/2018/03/ar4-wg1-chapter1.pdf
https://klimatokaita.lt/
