Sparčiai tobulėjant genetikai ir kitiems gyvybės mokslams, kyla įdomūs klausimai. Ar vaizduotę žadinantys „Juros periodo pasaulio“ filmų scenarijai gali virsti tikrove? Ar mokslininkai galėtų atkurti maždaug prieš 66 mln. metų išnykusius dinozaurus? O galbūt pavyktų prikelti kadaise Lietuvoje gyvenusius mamutus? Tuo smalsiai domisi LRT mokslo populiarinimo laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai.

Kaip suprantame, siekiant atkurti priešistorinį dinozaurą, pirmiausia reikia turėti to gyvūno genomą – DNR kodą. „DNR pagal savo prigimtį yra labai stabili molekulė. Tiesiog jinai taip jau sudaryta, kad būtų atspari aplinkos poveikiui.“ – sako Vilniaus universiteto genetikas prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka. Deja, organizmui žuvus vyksta degradacija ir genetinis kodas tampa vis sunkiau įskaitomas.

„Chemijos dėsniai yra tokie, kad maždaug per 500 metų pusė visų cheminių jungčių, esančių DNR molekulėje, suskyla. Tai akivaizdu, kad jeigu mes čia kalbėtume apie DNR, kurios ten yra 100 000 metų senumo, jau dauguma tų molekulių yra suskilusios susidalinosios į mažus fragmentėlius.“ – teigia mokslininkas.

Įdomu tai, kad pasaulyje garsus genetikos profesorius George McDonald Church prieš porą metų įkūrė įmonę „Colossal Biosciences“. Vienas iš šios genų inžinerijos įmonės tikslų – atkurti išnykusius mamutus.

Sužinokite daugiau žiūrėdami laidos „Mokslo sriuba“ įrašą:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 13:30 val. per LRT PLIUS, o išalkus dar – „Mokslo sriubos“ „Youtube“ kanale.