Dvidešimtojoje „Planeta ant delno“ dalyje, kartu su Vilniaus Universiteto prof. Andrej Spiridonov pagalba, susipažįstame su nuobodžiojo milijardo metų laikotarpiu!

Pirmoji tema – paros trukmė. Nuobodžiojo milijardo metu, Žemės sukimosi greitis buvo kitoks, nei dabar. Todėl ir paros trukmė buvo maždaug penkiomis valandomis trumpesnė. Ilgainiui, keičiantis tektonikai, kartu vyko kalnų dūlėjimas, paskatinęs biocheminius ir evoliucinius pokyčius Žemėje, o taip pat kito ir Žemės orbitos dinamika. Galiausiai, Žemės para tapo tokia, kokią turime šiandien. 

Antroji tema – molekulių fosilijos. Žemėje vykstant įvairiems procesams „suakmenėti“ gali ne tik organizmų liekanos, bet ir molekulės. Tyrinėdami tokias liekanas, mokslininkai gali atpažinti, kokios tai buvo molekulės ir kam jos priklausė. O pagal tai – geriau suprasti kaip atrodė praeities pasaulis.

Trečioji tema – Ukrainos mikrobiota. Fosilijas palikti taip pat gali ir mikroorganizmai. Uolienose aptiktos pirmųjų eukariotų (branduolį turinčių organizmų) fosilijos leidžia spėti, kad tuomet, giliai po žeme, vyko gana intensyvi jų evoliucija, nors tada jie dar ir nebuvo išplitę. 

Apie visą tai – naujausioje „Planetos ant delno“ dalyje!