„Man labai pasisekė, nes mokykloje turėjau itin tobulas dvi fizikos mokytojas“, – apie tai, kas pastūmėjo pasukti fizikos keliu pasakoja šiandien Kanadoje dirbanti dalelių fizikė Ingrida Semenec.

Mokslininkė pasidalino, kad šios pedagogės leido jai suprasti, jog fizika ir menas nėra taip toli vienas nuo kito nutolę, kad į daugelį savęs pažinimo klausimų gali padėti atsakyti būtent fizika. O taip pat savo pavyzdžiu parodė, kad domėtis šia disciplina ir siekti joje aukštumų gali ir moterys.

Šiandien I. Semenec su dideliu užsidegimu kalba apie savo tyrimų objektą – elementariąsias daleles neutrinus.

„Netgi per mus, jeigu paimtum savo mažąjį pirštelį ir tik galą mažojo pirštelio, kiekvieną sekundę apie trilijoną neutrinų per tavo mažąjį pirštelį praskries ir tu net to nepajausi, nes jie į tave žiūri kaip į vakuumą“, – pasakoja jaunoji mokslininkė.

Neutrinai yra labai mažos masės dalelės, kurios atsiranda skylant radioaktyviosioms medžiagoms atominėse elektrinėse, žemės gelmėse, saulėje ir t.t. Šios dalelės labai nemėgsta „bendrauti“, tad vienintelis būdas, kaip jas galima pamatyti – kai jos susiduria su kitomis dalelėmis. Tai vyksta didžiuliuose 2 km po žeme esančiuose apvaliuose detektoriuose, kuriuose dirbti tenka ir I. Semenec.

„Tas klausimas, kokia yra sudėtis būtent mūsų [Žemės – aut. pastaba] mantijos yra didelis klausimas vis dar. Yra daug skirtingų modelių, tarp kurių geologai nelabai sutaria. Taip pat vienas didelių klausimų, dėl kurių geologai nesutaria, tai yra, kiek karščio, kiek spinduliuotės vis dar Žemė išleidžia“, tad būtent siekdami padėti geologams atsakyti į šiuos klausimus, pasak I. Semenec, dalelių fizikai nemažai laiko praleidžia po žeme.

Apie šį dalelių fizikų ir geologų bendradarbiavimą bei apie tai, kaip neutrinų tyrimai gali padėti aiškinantis kosmoso platybių paslaptis sužinosite ,,Mokslo sriubos“ podkaste.