„Mokslo sriubos“ savanoris Karolis Gritėnas

Šiuo metu kyla svarstymų paskelbti Antropoceną, naują erą, kuri pasižymi žmogaus įtaka ir jos nulemtais pokyčiais visai Žemei: nuo atmosferos iki litosferos. Klimato kaita yra vienas iš procesų, kurį žmonija paspartino iki beprecedenčio lygio [1]. Turbūt daugelis yra girdėję apie šiltnamio efektą, pagrindinį klimato kaitos veiksnį, kai žmogaus akiai nematomos šiltnamio dujos atspindi šilumą, turėjusią iškeliauti į kosminę erdvę (Paveikslas 1). Iš tikrųjų, šiltnamio efektas yra būtinas Žemei, nes be jo temperatūra Žemėje nukristų iki daugeliui gyvų organizmų nepakeliamo lygio. Vis dėlto žmogaus veikla, daugiausia iškastinio kuro deginimas, padidino šiltnamio dujų koncentracijas (Paveikslas 2) tiek, kad šiuo metu išgyvename greičiausią temperatūros padidėjimą per mokslininkų atsektą laikotarpį [2].

Per pastaruosius metus IPCC (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change) skyrė daugybę dėmesio pagrįsti faktą, kad žmonių veikla, o ne kiti gamtiniai procesai, yra pagrindinė klimato pasikeitimų priežastis [18]. Pirma, buvo kuriami modeliai, priskiriantys šilumos dalį, kurią galėjo sugeneruoti atskiri veiksniai. Modeliai įskaičiuojantys tik gamtinius faktorius visiškai neatitiko realių mokslininkų surinktų duomenų, o tik įskaičiavus žmogaus veiklą kreivė įgavo itin panašią formą į realius duomenis (Paveikslas 3). Gamtiniai procesai užtrunka itin ilgą laiką ir staigus temperatūros kilimas per pastarąjį šimtmetį neatitinka šios laiko skalės. Antra, buvo apskaičiuojamas kiekvieno veiksnio keliamas spinduliuotės poveikis (angl. radiative forcing) ir žmogaus veikla visais atvejais sulaikydavo didžiausią dalį energijos vatais [3]. 2021 metų pranešime, IPCC paskelbė, kad nėra abejojama faktu, kad klimato kaita yra žmonių sukeltas procesas [3].

Skirtingi šiltnamio dujų šaltiniai

Kasmet yra išmetama virš 37 milijardų tonų CO₂ dujų [4]. Pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis yra iškastinio kuro deginimas (Paveikslas 4) [9]. Dažniausiai išgirdę „iškastinis kuras“ žmonės pamąsto tik apie benzinu ar dyzeliu varomas mašinas, bet iš tikrųjų beveik viską dabartiniuose mūsų gyvenimuose galima susieti su iškastiniu kuru [19]. Pavyzdžiui, parduotuvėje nusipirkto produkto plastikinė pakuotė yra gaminama iš naftos produktų, kompiuterio naudojama energija, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, gali būti išgaunama deginant gamtines dujas ar anglį. Kita opi problema, kuri prisideda prie didesnio CO₂ kiekio atmosferoje yra miškų kirtimas. Per pastaruosius 40 metų Amazonė susitraukė 18 procentų, o Indonezijoje per 20 metų miškų sumažėjo 18 procentų [5, 6]. Dažniausios miškų kirtimo priežastys – plotų sudarymas gyvulių ganymui ar augalų plantacijoms. Daugeliui turbūt žinoma palmių aliejaus situacija, kai išdeginus ar iškirtus miško plotą jis yra užsodinamas palmių plantacija po kurios dirvožemis pasikeičia tiek, kad jame beveik niekas negali augti [7]. Prieš kelis metus mokslininkai paskaičiavo, kad Amazonės miškų plotai, laikomi Žemės plaučiais, tapo anglies šaltiniu dėl vykstančių kirtimų [8].

Šiukšlės bei gyvuliai išmeta kito tipo šiltnamio dujas – metaną. Metanas 12 kartų efektyviau sulaiko šilumą nei CO₂. Kasmet yra išmetama 2.01 milijardų tonų šiukšlių [10]. Sąlygose, kur deguonis yra ribotas, natūralus šiukšlių skaidymas išskiria metano dujas. Buvo paskaičiuota, kad 20% metano dujų susidaro būtent sąvartynuose [11]. Kitas metano šaltinis yra atrajojantys gyvūnai, kaip pavyzdžiui, jaučiai, avys. Per pastaruosius 20 metų mėsos suvartojimas išaugo eksponentiškai ir atitinkamai laikomų gyvulių kiekis pasiekė aukštumas [12]. Viena karvė išskiria 10 kg metano per metus, bet padauginus iš 1,5 milijardų laikomų galvijų, tai tampa itin dideliu šiltnamio dujų šaltiniu [12, 13]. 

Gamtiniai šaltiniai

Daugeliui mokslininkų nerimo kelia Žemės sistemos pokyčiai vykstantys dėl pakilusios temperatūros. Dabar yra žinoma keletas šilimo ciklą pratęsiančių gamtinių procesų. Pavyzdžiui, kylanti temperatūra atitirpina taigoje užšalusius metano klodus, kuriems patekus į atmosferą šiltnamio efektas dar sustiprėtų. Kitas svarbus ciklas yra vandenynų sugeriamas CO₂ (30 % visų išmetamų CO₂ dujų) bei šiluma (90% dėl emisijų išskiriamos šilumos) [14]. Šylantis vanduo sulaiko mažiau CO₂, kas reiškia, jog mažėja vandenynų CO₂ sugėrimo galimybės, taigi jo daugiau lieka atmosferoje. Šie pavyzdžiai rodo, kaip prasideda kaskadiniai pokyčiai ir šiltnamio ciklas įsibėgėja vis labiau šylant klimatui ir vis mažėjant CO₂ šalinimui iš atmosferos. Dar daugelis ciklų nėra visiškai išaiškinti, taigi neturime pilnos sąryšių sistemos [15]. Tai reiškia, kad mūsų dabartiniai modeliai gali netiksliai atitikti galimus pokyčius, padarinius. 

Šylantis klimatas turės ir jau turi daug įtakos ir žmonių gyvenimams. Labiausiai matomos yra padažnėjusios gamtinės nelaimės, kaip uraganai, karščio bangos, sausros ir potvyniai. Jos ypač daug nuostolių daro maisto sektoriui, nes nuo gamtinių sąlygų priklauso derliaus kiekiai. Buvo pastebėta, kad kylant temperatūrai vabzdžiai tampa aktyvesni, kas lemia didesnę derliaus dalį sunaikinamą vabzdžių [16]. Maisto neužtikrintumas, gamtinių nelaimių niokojamoji jėga kelia nerimą ir baimę daugeliui nepasiturinčių šalių piliečiams, kas galiausiai lemia suirutes, pilietinį karą bei pabėgėlių srautus, kaip pavyzdžiui, Sirijos atveju [17].

Ką galima padaryti?

Apie šiltnamio efektą jau žinome ilgą laiką, bet klimatas yra itin sudėtinga sistema. Kaip galima suprasti iš jau paminėtų faktų, tai viena kompleksiškiausių problemų, kuri yra ištikusi žmoniją ir apie kurią vis sužinome naujų dalykų. Tam, kad suvaldytume kelis šimtmečius besitęsiančią situaciją, reikės daugybės vieningų sprendimų tarp pasaulio šalių, kurie stabdytų intensyvų iškastinio kuro naudojimą. Bet kol laukiame šių sprendimų, galime kiekvienas prisidėti prie situacijos lengvinimo. Vėlgi didžiausią anglies pėdsaką (angl. carbon footprint) paliekame valgydami ir keliaudami. Sumažindami mėsos patiekalų kiekį per savaitę, pasirinkdami ekologiškesnį transportą (pvz. viešąjį transportą) ar vengdami dažno skraidymo lėktuvu, jau pakankamai žymiai sumažintume savo paliekamą pėdsaką. Taikydami žiedinės ekonomikos principus, sumažindami perkamų daiktų kiekį, pataisydami/panaudodami daiktus iš naujo, nesant kitoms galimybėms, rūšiuodami, taip pat galime palengvinti naštą mūsų planetai. Svarbiausia nepamiršti, kad mūsų balsas gali nuveikti daug gero. Pokalbis su draugu, laiškas Jūsų naudojamam bankui dėl nutraukimo investicijų į iškastinio kuro kompanijas ar laiškas aplinkos ministrui dėl išmetamo anglies dvideginio apmokestinimo (angl. carbon tax) galimai privers šiuos žmones susimąstyti, kelti klausimus jų aplinkoje ir netgi imtis veiksmų. 

Taigi nors klimato kaita yra itin sudėtinga tema, apimanti beveik kiekvieną mūsų gyvenimų dalį, mes privalome rūpintis savo planeta. Domėdamiesi, keldami klausimus, šnekėdamiesi su aplinkiniais galime pradėti grandininę reakciją. Kai klimato kaita taps visų visuomenės grupių gvildenama tema, pagaliau bus galima tikėtis priimtų reikiamų politinių sprendimų, kurie užtikrintų tvarią, saugią ir švarią aplinką žmonėms ateinantiems po mūsų. 

Šaltiniai:

1. Solomon, S., Qin, D., Manning, M., Chen, Z., Marquis, M., Averyt, K., … & Miller, H. (2007). IPCC fourth assessment report (AR4). Climate change, 374. 
2. US Environmental Protection Agency (2022). Climate Change Indicators: Atmospheric Concentrations of Greenhouse Gases. Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.: https://www.epa.gov/outdoor-air-quality-data . 
3. IPCC, 2022: Summary for Policymakers [H.-O. Pörtner, D.C. Roberts, E.S. Poloczanska, K. Mintenbeck, M. Tignor, A. Alegría, M. Craig, S. Langsdorf, S. Löschke, V. Möller, A. Okem (eds.)]. In: Climate Change 2022: Impacts, Adaptation, and Vulnerability. Contribution of Working Group II to the Sixth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change. Cambridge University Press, Cambridge, UK and New York, NY, USA, pp. 3-33, doi:10.1017/9781009325844.001.
4. Roser, M. H. R.& Rosado P. (2020). CO₂ and Greenhouse Gas Emissions. Nuoroda pasinaudota 2023 m. Kovo 22: https://ourworldindata.org/co2-and-greenhouse-gas-emissions  
5. Greenpeace USA (2021). Brazil and the Amazon Forest. Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.:  https://www.greenpeace.org/usa/issues/brazil-and-the-amazon-forest/ 
6. Global forest watch (n.d.). Indonesia Deforestation Rates & Statistics. 2023 m. kovo 22 d.:  https://www.globalforestwatch.org/dashboards/country/IDN/ 
7. European Palm Oil Alliance (2022). Palm Oil & Deforestation. Nuoroda pasinaudota 2023 m. Kovo 22: https://palmoilalliance.eu/palm-oil-deforestation/ 
8. Carrington, D. (2021). Amazon rainforest now emitting more CO2 than it absorbs. The Guardian.  . Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.: https://www.theguardian.com/environment/2021/jul/14/amazon-rainforest-now-emitting-more-co2-than-it-absorbs
9. MrGeogWagg Geography (2015). Greenhouse Effect and Anthropogenic Warming. Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.:  https://mrgeogwagg.wordpress.com/2015/06/24/greenhouse-effect-and-anthropogenic-warming/
10. Kaza, S., Yao, L., Bhada-Tata, P., & Van Woerden, F. (2018). What a waste 2.0: a global snapshot of solid waste management to 2050. World Bank Publications.
11. Kuylenstierna, J. C., Michalopoulou, E., & Malley, C. (2021). Global Methane Assessment: Benefits and costs of mitigating methane emissions. Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.:   https://www.unep.org/resources/report/global-methane-assessment-benefits-and-costs-mitigating-methane-emissions 
12. Ritchie, H. Roser, M. H. R.& Rosado P. (2017).  Meat and Dairy Production. Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.: https://ourworldindata.org/meat-production 
13. Quinton, A. (2019). Cows and climate change. UC Davis. Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.: https://www.ucdavis.edu/food/news/making-cattle-more-sustainable 
14. US Environmental Protection Agency (2022). Quantifying ocean carbon sink. Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.: https://www.ncei.noaa.gov/news/quantifying-ocean-carbon-sink
15. Ostenfield, L. (Director). (2022). Into the ice [Film]. 
16. Deutsch, C. A., Tewksbury, J. J., Tigchelaar, M., Battisti, D. S., Merrill, S. C., Huey, R. B., & Naylor, R. L. (2018). Increase in crop losses to insect pests in a warming climate. Science, 361(6405), 916-919. doi:10.1126/science.aat3466 
17. Holleis, J. (2021). How climate change paved the way to war in Syria. Deutsche Welle  Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.: https://www.dw.com/en/how-climate-change-paved-the-way-to-war-in-syria/a-56711650 
18. European Environment Agency (n.d.). Proof of climate change unequivocal. Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.: https://www.eea.europa.eu/highlights/proof-of-climate-change-unequivocal 
19. NASA (n.d.). The causes of climate change. Nuoroda pasinaudota 2023 m. kovo 22 d.:  https://climate.nasa.gov/causes/