Šiuo metu aplink Jupiterį skrieja 80 žinomų gamtinių palydovų. Vienas iš labiausiai dominančių mokslininkus – Europa. Jos dydis yra panašus į mūsų Mėnulio. Šių metų rugsėjo pabaigoje NASA erdvėlaivis „Juno“ pirmą kartą praskrido pro šį gamtinį palydovą ir padarė didelės raiškos apledėjusio pasaulio nuotraukas.

Visą Europą dengia stora ledo pluta, kurios storis vietomis gali siekti iki dvidešimt penkių kilometrų. O po ledu plyti milžiniškas globalus 60-150 kilometrų gylio vandenynas. Europa aplink Jupiterį skrieja pailga orbita. Beskriedama ji tai priartėja prie Jupiterio, tai nuo jo nutolsta. Todėl dujinio milžino gravitacija tampo ir gniuždo Europą. Ši trintis pagamina šilumą, kuri neleidžia suledėti polediniam vandenynui. Pasak laidos „Mokslo sriuba“ kalbintų astrofizikų, Europos vandenynas yra viena įdomiausių vietų gyvybės paieškoms už Žemės ribų.

Kviečiame žiūrėti laidos įrašą:

Naujausios „Mokslo sriubos“ laidos – šeštadieniais 13:30 val. per LRT Plius ir LRT.LT.