Karui Ukrainoje vis nesiliaujant, dešimtojoje „Planeta ant delno“ dalyje, kalbamės apie specifinę mokslo šaką – karinę geologiją.

Mokslinius principus karyboje pirmasis taikyti pradėjo dar Napoleonas. Specialiai nusamdyti žmonės vertino galimybes surasti vandens, įrengti įtvirtinimus ir kitas galimybes karių poreikiams patenkinti iš anksto numatytose vietose. Viename iš karinių vadovėlių netgi yra sakoma: „lokalios oro sąlygos ir reljefas turi didesnę reikšmę mūšio eigai, negu karių pasirengimas ar jų ginkluotė“ – pasakoja VU profesorius Andrej Spiridonov. 

Tačiau labai svarbūs yra ir naudingųjų iškasenų telkiniai. Geležies, kuro ištekliai istoriškai padėdavo paruošti geresnę techniką, tuo tarpu tokie ištekliai, kaip volframas, patys gali tapti konfliktų priežastimi.

„Reljefas apibrėžia ne tik kaip vykdavo karai, bet net ir tai, kaip vystydavosi civilizacijos“ – sako pašnekovas. O Lietuvoje reljefas ir geologija nėra vienoda. Skirtingose Lietuvos dalyse, sąlygos karybai būtų gana skirtingos. Apie visa tai – klausykite Mokslo sriubos tinklalaidėje. 

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.