Dirbtinio intelekto įdomybės

Dešimtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Gimnazistė Augustė Jomantaitė rašo apie dirbtinį intelektą.

Asociatyvi iliustracija. Šaltinis: SpiNNaker

Tikriausiai mes visi esame girdėję, kad šiuo metu vykstantys itin greiti technologiniai pokyčiai vadinami ketvirtuoju pramonės perversmu – revoliucija. Kaip žinome pirmąjį pramonės perversmą – revoliuciją lėmė garas ir vanduo, antrąją – elektra, trečiąją – masinė gamyba ir automatizacija. O dabar mes matome skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto (DI) perversmą. Valstybės imasi kurti dirbtinio intelekto strategijas, bei ministerijas. Dirbtinis intelektas jau dabar yra daugelyje sričių. Kalbant apie tai paprasčiau – dirbtinis intelektas yra programa, turinti mechanizmus, leidžiančius jai suprasti daugelį dalykų, taipogi mokytis.

DI nauda mokymuisi

Dirbtinis intelektas gali pasitarnauti mokymosi ir moksliniame procese. Pavyzdžiui, tai gali būti sudėtingi statistiniai modeliai, arba žmogaus smegenis atkartoti bandantys neuroniniai tinklai. Taip pat įdomus atradimas jau naudojamas kai kuriose mokyklose yra mokinių emocijų atpažinimas DI pagalba. Tai padeda daryti tam tikras išvadas, suprasti, ar mokiniam nuobodu, ar įdomu ir ką reikėtų keisti ugdymo procese, kad jis būtų sklandesnis.

DI medicinoje

Spėjama, kad dirbtinis intelektas ateityje galės diagnozuoti ligas ir taip palengvinti medikų darbą, kompensuoti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą. O ir neregiams kuriami dirbtinio intelekto sprendimai padeda jiems suprasti aplinkini juos supantį pasaulį. Manoma, kad naudojant DI, pagreitės vaistų atradimas. Taip pat dirbtinio intelekto dėka pacientų medicininės istorijos informacija bus individualizuojama, analizuojama ir taip palengvinamas gydymas, užkertamas kelias susirgti tam tikromis ligomis.

DI išmaniuosiuose įrenginiuose

Kaip ir dauguma žinome, išmanieji telefonai naudoja dirbtinį intelektą, kad pateiktų kuo tinkamesnį ir labiau pritaikytą produktą. Virtualūs asistentai (tokie kaip Siri ar Alexa), atsakinėjantys į klausimus, teikiantys rekomendacijas tapo kasdienybės dalimi. Šie virtualūs asistentai gali pasakyt orų prognozes, užgroti jūsų mėgstamą dainą. Taip pat yra tokių dirbtinių atsistentų, kurie gali skambinti žmonėms ir susitarti dėl susitikimų, suderinti jūsų apsilankymą kirpykloje, skistema supranta kontekstą ir niuansus (dabar ypač aktualu žmonėms, turintiems social anxiety).

DI filmų pramonėje

Daugybė Holivudo fantastiniu filmų filmuojami mėlyname arba žaliame fone (labiau žinoma kaip green screen). O Kodėl GI žaliame arba mėlyname? Žalieji ekranai yra žali todėl, nes įprastai žmonės nėra žali. Tam, jog minėti efektai veiktų tinkamai, fono spalva turi būti tokia, kuri kadre nėra naudojama niekur kitur, o kaip žinoma, žalia spalva yra visiškai nepanaši į normalaus žmogaus odos toną. Žinoma, kai kurie nešioja žalius papuošalus, drabužius arba nusidažo žaliai plaukus, tačiau visus šiuos dalykus galima labai greitai pakeisti, priešingai nei odos spalvą. Raudonos spalvos ekrano naudoti negalime, nes ši spalva per daug panaši į mūsų odos atspalvį. Mėlynasis ekranas veikia taip pat gerai, kaip ir žaliasis, todėl jis naudojamas taip pat kaip žaliasis. Ekrano spalva yra parenkama pagal aktorių aprangą ir scenoje naudojamus objektus bei apšvietimą.

DI mene

Dirbtinis intelektas taip pat kuria ir muziką. Tačiau kaip? Programa išanalizavo šimtus kūrinių ir sukūrė pluoštą savo kompozicijų, kurios tikrai neskamba standartiškai „kompiuteriškai“. Jose iš tikrųjų esama kažko lengvai atpažįstamo. Nuo to laiko panašių projektų tik gausėjo. Dirbtinis intelektas kuria muziką, tapo, rašo…

Taigi, kaip supratote, DI naudojamas įvairiose srityse, bet bent kolkas neatstos žmogaus rankų darbo, o tik taps jo pagalbininkas. Būtent dėl to galime paneigti kelis mitus – tai, jog DI yra protingesnis už žmogų, ar tai, kad robotai atims iš mūsų darbus.

Šaltiniai: