Jeigu Veneroje įmanoma gyvybė – tai, ko gero, 50 km aukštyje

Prieš pora metų pasaulį nudžiugino įdomus atradimas – Veneros atmosferoje aptiktos fosfino dujos, kurios gali būti siejamos su gyvais organizmais. Ir nors Veneroje tiek didžiulis slėgis, tiek pragariška temperatūra nepalankūs gyvybei, šis atradimas uždavė naujų mįslių. „Fosfino dujos – itin nuodinga medžiaga, net labai mažos šios medžiagos koncentracijos žmonėm ir kitiem gyviem organizmams – mirtinos, išskyrus pačius paprasčiausius mikroorganizmus – bakterijas ir pan.“, – sako VU TFAI astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas.

Be to, šios medžiagos Veneroje aptikta neįtikėtinai daug. „Nėra tokio natūralaus gamtinio proceso, šiai dienai žinomo mokslininkams, kuris galėtų paaiškinti tą didelį fosfino kiekį Veneroje. Tad natūraliai kyla noras galvoti apie kažkokius mikroorganizmus, kurie galėtų nuolat tą fosfiną gaminti“, – sako VU TFAI astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. 

Jeigu fosfiną Veneroje išskiria mikroorganizmai, geriausios sąlygoms jiems gyvuoti būtų 50 km aukštyje! „Būtent tas regionas yra kartais pavadinimas panašiausia į Žemės paviršių vieta Saulės sistemoje. Niekur kitur Saulės sistemoje, už Žemės ribų, nėra tokių sąlygų, kad temperatūra ir slėgis būtų tokie panašūs į Žemės“, – sako  FTMC astrofizikas dr. Kastytis Zubovas. 

Daugiau apie fosfino dujas Veneroje ir gyvybės paieškas žiūrėkite laidoje „Mokslo sriuba“:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.