Vidutiniškai kiekvienas žmogus galimai suvalgo penkis gramus plastiko per savaitę – tai prilygsta banko kortelei. Pasak FTMC aplinkotyros sk. vadovės dr. Steigvilės Byčenkienės, mikroplastiko randama ne tik žuvyje, daržovėse, bet ir geriamajame vandenyje, nes dauguma giluminių gręžinių vamzdžių – plastikiniai.

Mikroplastiko dalelės tokios mažos, kad gali būti net įkvėptos, ir nors dalis jų pasišalina iš organizmo iškvepiant, kosėjant ar per išmatas, tačiau dalis patenka į kraują, cirkuliuoja po organizmą ir sunkiai pasišalina. „Baisiausias yra tas kaupimosi efektas, kurio mes dar nesuprantame, nežinome, kur mikroplastikas galėtų kauptis“, – sako VU GMC mikrobiologė prof. Eglė Lastauskienė. 

Nors plastiko kiekiai mūsų organizme labai maži, tačiau tyrimai rodo, kad tai turi neigiamą poveikį sveikatai. Ypač pavojingi dažnai plastiko gaminiuose naudojami priedai, sukeliantys kraujodaros sistemos sutrikimus, inkstų veiklos slopinimą, vidinių organų bei audinių pažeidimus. Sužinojus vieno iš priedų, bisfenolio A, neigiamą poveikį sveikatai, 2011 m. jį buvo uždrausta naudoti kūdikiams maitinti skirtų buteliukų gamybai. 

Daugiau apie mikroplastiko poveikį mūsų sveikatai ir kaip spręsti šią krizę, žiūrėkite laidoje „Mokslo sriuba“:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.