Dažnai Žemė ir Venera vadinamos sesėmis, nes jų dydis ir masė labai panašūs, tačiau Venera yra lyg blogoji Žemės sesė, kur sąlygos gyvenimui – nepakeliamos. Nusileidus Veneroje žmogus būtų iškart sutraiškytas dėl didžiulio slėgio, o net ir ten siųsti robotai sugebėjo dirbti ne ilgiau poros valandų.

„Slėgis Veneroje maždaug toks pats, kaip Žemėje kilometro gylyje po vandeniu, o temperatūra ten siekia 500 laipsnių šilumos pagal Celsijų – prie tokios temperatūros lydosi švinas“, – sako VU TFAI astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas. Veneros atmosfera sudaryta beveik iš gryno anglies dvideginio, todėl ten pasireiškia stiprus šiltnamio efektas. Nors Žemėje šiltnamio dujų palyginus gerokai mažiau, Venera – geras pavyzdys, kas atsitinka su planeta, kai šiltnamio efektas tampa nevaldomas.

Tačiau ši pragariškai karšta planeta ne visada buvo tokia nesvetinga gyvybei. Manoma, kad pirmuosius kelis milijardus metų Veneros temperatūra siekė 20-50 laipsnių šilumos ir tikėtina, turėjo vandenynus. Prieš daugiau nei pusę milijardo metų Veneroje įvyko masinis ugnikalnių išsiveržimas, pakeitęs planetos likimą. Ar šiandien ten vis dar veržiasi ugnikalniai? Kodėl Venera sukasi į kitą pusę, nei likusios planetos? Kur būtų įmanoma turėti mokslinę bazę Veneroje?

Visi atsakymai laidoje „Mokslo sriuba“:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.