Dar nuo mokyklos laikų žinome, kad Žemės pluta yra sudaryta iš milžiniškų tektoninių plokščių, kurios nuolat juda. Ir tai labai gerai. Tektoninių plokščių judėjimas iš Žemės gelmių padeda išleisti susikaupusį karštį. „Jeigu mes eitume gilyn į Žemę, tai matytume, kad Žemė viduje švyti tarsi elektros lemputė, nes ten yra taip karšta! Tiktai labai mažas sluoksnelis paviršiuje yra tamsus“, – sako VU geologas prof. Andrejus Spiridonovas. 

Tektoninių plokščių riba eina per patį Islandijos vidurį, todėl ten yra virš 100 ugnikalnių ir dažnai dreba Žemė. „Šio lūžio gylys yra nuo kelių iki dvidešimties kilometrų, tai nėra vien tik paviršinis bruožas, bet labai gili geologinė struktūra“, – sako prof. A. Spiridonovas, stovėdamas plokščių lūžio vietoje. 

Lietuvoje kadaise, prieš kelis milijardus metų, taip pat vyko aktyvus vulkanizmas. Tai, pasak prof. A. Spiridonovo nesunku įrodyti, paėmus mėginius iš po mūsų kojomis esančių  uolienų: „Galima surasti uolienų, kurios pagal savo tekstūras faktiškai yra analogiškos kaip dabartinio sprogstamojo vulkanizmo sukuriamos tekstūros”. 

Daugiau apie tai, kodėl veržiasi ugnikalniai ir kas slypi Žemės gelmėse, žiūrėkite laidoje „Mokslo sriuba“:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.