Lietuvos kosmoso palydovų kūrėja „NanoAvionics“ sėkmingai auga ir plečiasi pasauliniu mastu. Tikriausiai daugelis atsimena 2014 metų pradžioje paleistą pirmąjį Lietuvos palydovą „LituanicaSAT-1“, tačiau po to sekė daugybė kitų misijų. Tarp lietuvių klientų yra net JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Septintojo „NanoAvionics“ gimtadienio proga pakalbinome įmonės įkūrėją ir vadovą Vytenį Buzą.

Tikriausiai labai įdomu įsteigti įmonę, kurios rinka dar labai nauja, nes Jūs kuriate taisykles, pagal kurias žais visas pasaulis. Galbūt įmonė, kuri susikurs po trisdešimt metų, jau turės tam tikras taisykles ir normas, kurioms turės paklusti, o Jūs dar galite labai smarkiai pakeisti užsakovo įsivaizdavimą, kokie palydovai turi būti. Ką apie tai manote?

„Iš tikrųjų tai ir vyksta. Prieš penkioliką metų visi įsivaizdavo, kad palydovas – tai lengvojo automobilio dydžio dėžė, panaši į šaldytuvą, apvyniota aukso spalvos folija ir turinti išskleistas Saulės paneles. Dabar suvokimas keičiasi nes labai atpigo palydovo paleidimas. Nuo 2008 m., kai pradėjau domėtis, paleidimo kaina nukrito dešimt kartų. Maždaug nuo 80 000 eurų už kilogramą iki 8 000 eurų. Kosmosas buvo tam tikra prasme liberalizuotas, atsirado daug konkurencijos ir pradėjo veikti rinkos dėsniai.“ – sako V. Buzas. 

Pasak pašnekovo, septyneri metai technologinei įmonei nėra daug, tačiau šioje rinkoje jau spėjo įvykti nemažai pokyčių.

„Mažieji nano palydovai palengva artėja prie klasikinio, automobilio dydžio palydovo. Tai dar užtruks gal penkis, gal dešimt metų, bet jau yra sprendžiamos radiacijos, ryšio pralaidumo problemos <…>. Visa tai pingančio paleidimo kontekste įgauna pagreitį ir komercinę prasmę.“ – pasakoja V. Buzas.

Visą „Mokslo sriubos“ pokalbį žiūrėkite čia: