„Mokslo sriubos“ savanorė Milda Ščerbinskaitė

Tikriausiai niekas negalėtų paprieštarauti pasakymui, kad technologijos keičia pasaulį labai greitai. Išmanieji telefonai, socialiniai tinklai, kriptovaliutos, vaizdo transliavimo platformos, kvantiniai kompiuteriai, išmanūs namų įrenginiai, elektriniai automobiliai, genų inžinerija, elektroninės parduotuvės, skaitmeniniai žemėlapiai – visą tai atsirado arba išpopuliarėjo tik per pastaruosius 20 metų. Greitai gyvensime pasaulyje, kuriame tiesiog gerai atliktos užduotys nebeturės tokios vertės, kurią turi dabar, nes jas atliks nemiegantys, neatostogaujantys ir asmeninio gyvenimo neturintys robotai. Technologijos vystosi sparčiau, nei švietimo sistema spėja prisitaikyti. Įdomu, ar užaugę vaikai turės reikalingus įgūdžius tapti sėkmingais darbo rinkoje? Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo filosofo dr. Viliaus Bartninko teigimu, šiuolaikinis pamokų modelis yra toks, kad vaikai turi išgirsti, įsisavinti žinias ir jas atkartoti situacijose, kurios nereikalauja kūrybingo ar adaptyvaus mąstymo. Tokias užduotis puikiai atlieka kompiuteriai, todėl ateityje didės paklausa žmonių, kurie turi gerai išlavintą kūrybiškumą. Žinoma, bendras išsilavinimas yra reikalingas, kad galėtume suprasti vieni kitus, tačiau kurdami mokymosi metodus turėtume atsižvelgti į ateities poreikius.

Šiais metais turėjome progą atlikti vieną didžiausių pastarojo tūkstantmečio eksperimentų – perkelti mokymąsi į skaitmeninę erdvę. Ar šis pokytis padėjo atrasti geresnių būdų mokytis, o galbūt atvėrė naujas nišas verslui? Norėdami sužinoti, kaip vaikams sekasi mokytis skaitmeniniu būdu ir kokią įtaką toks pokytis turės ateities švietimui, pakalbinome trijų neformalaus ugdymo mokyklų vadovus: CodeAcademy Kids vadovę Eveliną Vilčinskaitę, Digiklasės bendraįkūrėją, rinkodaros vadovą Mantą Stonkų ir Robotikos Akademijos bendraįkūrėjus Džiugą Eiduką ir Kristijoną Vasiliauską.

Suaugusiųjų mokymasis internetu buvo populiarus dar prieš pandemiją. 2019 globali skaitmeninio mokymosi rinka siekė daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių ir buvo spėjama, kad iki 2026 skaitmeninio mokymosi rinkos dalis išaugs daugiau nei 300%. Ar prieš karantiną svarstėte nuotolinio mokymosi galimybę suteikti savo mokiniams perkeliant būrelius į skaitmeninę erdvę?

Evelina: Prie online mokymosi ėjome jau pusantrų metų iki karantino. Matėme tai, kaip siekiamybę į ateitį, nes tikėjome, kad anksčiau ar vėliau visi būreliai taps skaitmenizuoti. Vien dėl to, kad dabar turime daug mobilumo pasaulyje. Suaugusieji nori gyvendami Vilniuje, lankyti Oxfordo kursą ir tą jie gali daryti. Vaikai tokios galimybės neturi, todėl mes paklausėme savęs – kodėl nesubūrus pačių geriausių dėstytojų, didžiausių savo sričių ekspertų, ir nepradėjus siūlyti kursų vaikams? Informacija, įvilkta į žaismingesnį turinį, gali būti puikiai pasisavinama. Tikriausiai nejučiomis prisikalbėjome ir teko šią strategiją, kuri buvo tik vizija į ateitį, labai greitai pradėti naudoti. Mums pasisekė, nes per vieną naktį sklandžiai perėjome į skaitmeninę erdvę. Nemeluosiu, buvo streso vaikams, tėvams ir patiems mums, bet ne tiek dėl mokslų, kiek dėl pandemijos ir bendros nežinomybės. Tačiau, pamokų perkėlimas į internetą buvo greitas, sklandus ir jam jau buvo pasiruošta.

Džiugas: Virtualų turinį kuriame jau 5 metus, o apie online būrelį pradėjome galvoti dar gruodį ir planavome startuoti birželį, tačiau karantinas mūsų planus paspartino. Prasidėjus karantinui, per 24 valandas turėjome 7000 vaikų perkelti į online. Bet džiaugiamės, kad turime išskirtinę, net 5 žmonių turinio komandą, kurie taip greitai sugebėjo adaptuotis ir pateikti inovatyviausias virtualias pamokas.

Mantai, Digiklasė yra išskirtinė neformalaus ugdymo mokykla ne tik savo užsiėmimais, bet ir mokymo metodu – esate visiškai skaitmenizuota mokykla. Pavadinau Digiklasės veiklą neformaliu formaliu ugdymu, bet kaip yra iš tiesų? Kas yra Digiklasė?

Mantas: Taip, teisingai. Mes save pristatome, kaip neformaliają papildomo ugdymo mokyklą. Į ją įeina ir formalusis ir neformalusis ugdymas. Šiuo metu mokome vaikus papildomai tų dalykų, kuriuos jie mokosi mokykloje. Esame kol kas orientuoti į 8-12 klasių mokinius, bet greitai pasiūlysime pamokas ir mažesniems vaikams. Padedame mokiniams ruoštis egzaminams, turime geriausius Lietuvos mokytojus. Ir aš juos vadinu geriausiais Lietuvos mokytojais ne todėl, kad tai gražiai skamba, o todėl, kad jie yra nusipelnę mokytojai, turintys nepaprastai gerus įgūdžius, yra baigę aukštąsias mokyklas ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje, mokę geriausiose mokyklose, už pasiekimus apdovanoti švietimo ministerijos, pasaulinių olimpiadų laureatai. Didelė galinga komanda, su kuria greitai augame. Šiuo metu taip pat dairomės neformaliojo ugdymo mokytojų, nes tikime, kad neformalusis ugdymas turi labai didelę įtaką vaiko ateičiai ir karjeros pasirinkimui. 

Ar ateityje su Digiklase siekiate pakeisti korepetitorius, o gal apskritai vieną dieną pakeisti įprastas mokyklas?

Mantas: Mes ateityje išvis norėtume pakeisti švietimą. Manome, kad švietimas prasideda nuo nuoširdaus rūpesčio ir dėmesio mokiniui. Pažinti ir girdėti mokinį yra mūsų mokyklos pagrindinė vertybė. Mes siekiame mokiniui padėti jam mokytis pačiam, ne jį mokyti, aiškinti kaip reikia daryti. Ir mes nesiruošiame išstumti korepetitorius, nes kiekvienas gali pasirinkti, kaip įgyti žinias. Kiekvienas turi skirtingus įgūdžius ir mokymosi metodus. Jei mokiniui tinka mokytis internetu, gyvendamas bet kuriame kampelyje jis gali gauti pačius geriausius Lietuvos mokytojus, kurie jam grįžus iš mokyklos padeda dar labiau įsigilinti į temą. Visi žinome, kokia gali būti aplinka mokykloje ir kaip sunku gali būti joje susikaupti. Mes sudarome vaikams sąlygas gauti pagalbą įsisavinti žinias, kurias galbūt buvo sunku išmokti mokykloje. 

Kiek vaikų lanko Jūsų online būrelius? Ar matote papildomą susidomėjimą regionuose?

Evelina: Turime apie 700 mokinių visoje Lietuvoje. Jie sudaro daugiau nei 70 grupių po 10-13 moksleivių. Vienas iš mūsų plėtros tikslų yra eiti į regionus ir skaitmeninė aplinka mums tą leidžia padaryti. Regionuose matome poreikį ir gabius vaikus, tačiau neretai ten trūksta specialistų. Skaitmeninė erdvė tai puikiai išsprendžia. Mes su komanda norėtume, kad atskirtis tarp regionų ir didmiesčių nebūtų tokia didelė ir kad visi lygiavertiškai turėtume prieigą prie informacijos. Karantinas dabar to padeda siekti.

Mantas: Neseniai mokinių skaičius pasiekė 1000. Pas mus mokosi mokiniai nuo 8 iki 12 klasės. Turime 7 pamokas: fiziką, matematiką, chemiją, biologiją, anglų kalbą, lietuvių kalbą ir istoriją, ir šiuo metu ieškome ir neformaliojo ugdymo mokytojų – Digiklubų vadovų. Aš dabar tikriausiai esu vienintelis neformalaus ugdymo mokytojas Digiklasėje, vedu Digiklasės valandėlę, kur bendrauju su mokiniais, organizuoju Live transliacijas. Stengiuosi ir pajuokauti su vaikais ir pakalbėti rimtomis temomis, pavyzdžiui, apie patyčias. Taip pat kviečiu įvairiausius savo sričių specialistus pasidalinti savo patirtimis. 

Džiugas: Prieš karantiną turėjome 7000 mokinių, bet prasidėjus karantinui praradome apie 25% klientų ir dabar turime apie 5500 mokinių. Robotikos Akademijoje mokosi vaikai nuo 4 iki 14 metų. Mūsų online būreliai turi didesnę paklausą didmiesčiuose. Čia klientai prie skaitmeninės erdvės adaptavosi lengviau. 

Kristijonas: Regionai galbūt nebuvo technologiškai pasiruošę pereiti į online: trūko kompiuterinio raštingumo, kompiuterių, spartaus interneto. Nebuvo namuose pakankamų sąlygų. Bet irgi neabejoju, kad tai tik laiko klausimas. 

Ar kažką keitėte po pirmojo karantino, kai ruošėtės antrajai bangai?

Evelina: Svarstėme galimybę naujus mokslo metus pradėti tik online, tačiau atsižvelgę į tai, kad mažiems vaikams dažnai reikalingas ir tėvų įsitraukimas, siūlėme ir fizines klases kol karantinas mūsų neuždarė. Paraleliai, jau nuo rugsėjo mėnesio kai kurios grupės startavo online. 

Kristijonas: Antrojo karantino metu išsigryninome dar vieną tikslą – mokyti vaikus, kaip mokytis online. Nes tiek daug vaikų buvo tiesiog permesti į nuotolinį mokymąsi ir niekas jų nebuvo išmokę, kaip mokytis online. Mes norime duoti jiems pradmenis, kurie padės vėliau savarankiškai mokytis. Mes norime parodyti, kad ugdymo procese nereikalingas tarpininkas ir jei įprasi mokytis online, tai atvers neįtikėtinas galimybes, nes galėsi greitai ir pigiai įgyti bet kokių žinių. Tai, žinoma, reikalauja daug didesnės koncentracijos, savikontrolės ir disciplinos. Mes mokome pačių pagrindinių kompiuterinio raštingumo pradmenų, kad vaikai be tėvų ar mokytojų pagalbos galėtų savarankiškai atlikti darbus internetu. 

Evelina, kokie klausimai dažniausiai iškyla Jūsų mokinių tėveliams? Ar pavyksta patenkinti jų lūkesčius?

Evelina: Daugiausiai klausimų kelia techniniai dalykai. Ypač jei programoms reikalingi tam tikri techniniai kompiuterio parametrai. Kaip instaliuoti programą? Ar turi dalyvauti tėveliai? Pradžioje dar kilo klausimas, ar vaikai tiek pat išmoks kiek ir klasėje. Per karantiną stipriai pasijuto tėvų poreikis dalyvauti užsiėmimuose kartu su vaikais. Vaikai prieš karantiną gal net daugiau turėjo savarankiškumo nei dabar. Tačiau dėl to mes gavome daug naudingų atsiliepimų. 

Kristijonai, kaip vyksta Robotikos Akademijos pamokos nuotoliniu būdu? 

Kristijonas: Turime tris skirtingas amžiaus kategorijas. Ir kiekvieną savaitę sukuriame po tris skirtingas pamokas. Pamokos prasideda visiems prisijungiant į mūsų virtualią paskaitą. Grupėse yra po 12 vaikų. Kuo mažesni vaikai, tuo užsiėmimuose yra daugiau Lego konstravimo, kur panaudojami jų jau turimi Lego konstruktoriai. Vyresni vaikai taip pat mokosi programuoti ir į užsiėmimus jiems esame integravę kompiuterinius žaidimus.

Ar lengvai prie nuotolinio mokymo adaptavosi mokytojai? 

Kristijonas: Mokytojams reikėjo labai greitai konvertuotis. Visai kitokia dinamika dirbant per kamerą, sunku jausti vaikų energiją. Kad ir kaip gerai pasiruošę pamokoms mokytojai, tikimybė, kad kažkas nevyks sklandžiai, yra didelė. Įtraukus į pamoką kažką naujo, atsiranda rizika, kad ne visiems tai veiks. Mokytojai buvo įpratę fizinėse klasėse visiems suteikti tokias pačias sąlygas, todėl dabar jiems yra gerokai sunkiau, nes atsirado daugiau dalykų, kurių jie nebegali valdyti. Bet džiaugiamės, kad Robotikos Akademijoje dirba jauni ir inovatyvus mokytojai, tad adaptacija buvo sklandi ir atradome, kaip online pamokas padaryti dar įdomesnes nei realias. 

Evelina: Perėjimas turėjo savų iššūkių. Yra specialistų, kurie yra labai geri lektoriai auditorijoje, tačiau prieš kompiuterio ekraną jiems gali sektis sunkiau. Kaip tik turėjome mokymus savo dėstytojams, kurie buvo skirti lavinti būtent oratorystę prieš kompiuterio ekraną. Dėstytojai labai aktyviai įsitraukė į mokymąsi, todėl neabejoju, kad reikli vaikų auditorija pokyčius pajus ir teigiamai įvertins.

Mantai, Jūs nuo pat pradžių mokyklą kūrėte tik online pamokoms, ar Digiklasės mokytojams kilo problemų mokyti vaikus ne fizinėse klasėse?

Mantas: Ne, mes tokios problemos nepamatėme. Mūsų mokytojai labai inovatyvūs, keli iš jų net yra gavę inovatyviausių mokytojų apdovanojimai. Turime patogią platformą. Mokytojai turi patirties tiek mokytis, tiek mokyti technologijų pagalba. 

Su kokiu didžiausiu iššūkiu teko susidurti pasiūlius online užsiėmimus? 

Mantas: Iš viešųjų ryšių pusės, daugiausiai iššūkių kyla su žmonių požiūriu į online mokyklas. Tikriausiai prieš visas naujoves pradžioje yra burnojama. Garo mašinas pradžioje irgi daužė pagaliais. Taip pat yra mokytojų, kurie vos išgirdę apie mūsų projektą iš karto sako, kad tai yra nesąmonė. Ypač jei Stonkus įsitraukęs, tai, matyt, vieni juokai ten. Mokytojams nereikėtų prieš mus nusistatyti. Jei mokiniai ateina mokytis pas mus, tai nėra mokytojo bėda, tai yra mokinio arba sistemos bėda. Nereikėtų to priimti asmeniškai. Mes norime bendradarbiauti ir padėti mokykloms. Mes visi turime bendrą tikslą – kurti geresnę ateitį. Kad tą tikslą pasiektume, galime mobilizuotis.

Kristijonas: Mums didelį iššūkį sukėlė mokymosi priemonių pasikeitimas. Septynis metus dirbome, kad vaikai už nedidelę kainą galėtų naudotis pažangiausiomis technologijomis. Mes suinvestavome labai daug į reikalingą techniką, planšetes, naujausius Lego robotus. Mes kiekvienai vaikų porai suteikdavome apie tūkstančio eurų vertės įrangą. Karantino sąlygomis, vaikai negali naudotis šiomis priemonėmis. Bet tikrai smagu, kad aktyviai investavome į IT sistemas, virtualų turinį ir jaunų mokytojų paruošimą, nes perėjimas į virtualius užsiėmimus gavosi pakankamai sklandus.

Evelina: Techninės galimybės sukėlė sunkumų, ypač jei yra keli vaikai šeimoje, gali namuose paprasčiausiai nebūti papildomo kompiuterio. Tokiu atveju stengiamės padėti surasti išeitį, atleidžiame tam tikrą laikotarpį nuo būrelio mokesčio, kad šeima galėtų susitaupyti kompiuteriui. Bet manau, kad motyvacija yra vienas iš didžiausių iššūkių, nes būrelis tapo tiesiog dar viena eilute vaiko dienotvarkėje, toje pačioje aplinkoje, prie to paties kompiuterio. Nebelieka neformalaus bendravimo. Šią problemą stengiamės spręsti forumais, pokalbių kanalais, kur dėstytojas po pamokų gali bendrauti su vaikais ir palaikyti ta ne į temą kalbėjimą. To vaikams labai reikia ir, jei to negauna, jų motyvacija mažėja. 

Ar sumažėjusią vaikų motyvaciją pastebite ir savo užsiėmimuose? Kaip skatinate vaikus išlaikyti dėmesį užsiėmimų metu?

Kristijonas: Visiškai. Vaikų motyvacija sumažėjo labai labai staigiai. Mažai daliai vaikų yra geresnis toks formatas, dėl to ir pamatėme, kaip svarbu mokyti, kaip mokytis online. Vaikai turi suprasti, kad jie patys atėjo čia mokytis, kodėl jiems tai aktualu, ir kaip jiems tai bus naudinga. Reikalinga didelė savidisciplina, mokėjimas išlaikyti dėmesį. Niekas negali prižiūrėti, ar vaikas tikrai klauso. Bet niekas ir neturėtų to daryti. Jiems reikalinga pagarba ir suvokimas, kad atėjome mokytis, lavinti kompetencijas, gebėjimą išlaikyti dėmesį. Vaikai dabar turi įgauti neįtikėtinai daug brandos, kurios iš jų niekas anksčiau nereikalavo. O stengdamiesi išlaikyti jų dėmesį, pirmiausia vaikams stengiamės sumažinti informacijos kiekį duodamą per tą patį laiką. Turime išsigryninti 3-5 dalykus, kuriuos išmokysime pamokos metu. Taip pat stengiamės padaryti mokslą kaip įmanomą interaktyvesnį. Šiuo metu, ypač su jaunesniais vaikais, pamokose iš karto pradedame konstruoti. Svarbu, kad vaikai būtų kuo mažiau pasyvūs stebėtojai ir kuo daugiau aktyvūs dalyviai, kad reaguotų į užduotis per emoji’us, dalintųsi savo mintimis, rodytų savo konstruktus, programėles. 

Džiugas: Mes dabar pamokų turiniu konkuruojame su Youtube turiniu ir kompiuteriniais žaidimais, dėl to turime šnekėti vaikų kalba ir būti tiek pat įdomūs kiek ir alternatyvos, tad visų pirma stengiamės sukurti gerą turinį ir paruošti stiprius mokytojus. Juokiamės, kad jeigu nebūsi žaidęs Fortnite ir Minecraft arba nepraleidai kelių mėnesių TikTok’e ir Youtube – neišeis šnekėti vaikų kalba ir perteikti jiems pamokos turinio.

Mantas: Kad vaikams būtų lengviau susikoncentruoti, esame išjungę visus mikrofonus ir bendraujame tik chat’o pagalba. Kuriame bendruomenę, kuri turi bendrą tikslą, kurioje gali saugiai reikštis, pasiekti geresnį rezultatą. Niekas, būdamas geroje kompanijos, nenori sugadinti fainos atmosferos. Visi motyvuoja vieni kitus, o dar kai pamato geresnius rezultatus, dar labiau įsitraukia. Ir pati platforma yra interaktyvi. Pavyzdžiui, pamokos metu gali iššokti klausimo lentelė su keturias atsakymo variantais. Mokiniai pasirenka variantą, mokytojas pakomentuoja, vaikai mato bendrą rezultatą, varžosi tarpusavyje. Tai nėra kažkoks europinis projektas, kurį sugalvojo teta iš savivaldybės, svarstanti, kaip čia dabar sudominti vaikus. Vaikų nereikia dominti. Vaikai viską žino, jie viską supranta, ir jiems tereikia kokybiško, nuoširdaus, gero turinio. 

Ar vaikai turi galimybes socializuotis online būreliuose? Kaip atrodo jų bendravimas nuotoliniu būdu? Ar pavyksta atskirti laiką mokymuisi ir bendravimui? 

Kristijonas: Mūsų mokymas yra pagrįstas kuo daugiau atvirų klausimų, kurie padeda kurti bendruomenę. Norime, kad vaikai ne tik mokytųsi, bet ir bendrautų. Ateičiai esame paruošę planą, kaip sukursime atskirą bendruomenę, kurioje ir ne būrelio metu mokiniai galės bendrauti tarpusavyje, drauge žaisti ir konstruoti.

Mantas: Mes turime virtualias klasių grupes, kur mokytojai kelia iššūkius, atsakinėja į klausimus, mokiniai ten gali pasidalinti klausimais, uždaviniais ir sulaukti bendraminčių pagalbos. 

Evelina: Jei leistume visiems bendrauti pamokos metu, kiltų šioks toks chaosas, todėl bendravimą perkeliame po pamokų, į specialias skaitmenines bendravimo platformas. Iš tiesų neformalusis švietimas pandeminiu laiku šiek tiek formalizavosi. Pamokose atsirado laikrodukai, kurie rodo laiką, per kurį vaikai turi padaryti užduotis ir pristatyti jas mokytojui. Pastebėjome, kad vaikų rezultatai pagerėjo, jie geba lengviau susikoncentruoti ir daugiau išmoksta, tačiau ir labiau pavargsta. Mes, kaip neformalusis ugdymas turime surasti balansą tarp įgytų žinių ir pasitenkinimo. Žemai lenkiuosi mūsų išradingiems dėstytojams, kurie sugeba ne tik perteikti žinias, bet ir stengiasi, kad vaikai jaustųsi gerai.

Kokia yra didžiausia nuotolinių pamokų formato nauda?

Mantas: Nuotolinis mokymasis yra saugesnis ir turi mažiau braškančių faktorių. Nebelieka jokių trikdžių ir priežasčių nejaukiai jaustis. Taip pat, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, statuso ar aplinkos, vaikai gali gauti aukščiausios kokybės pamokas. 

Džiugas: Aš manau, kad visi pamatėme, kiek laiko galime sutaupyti tam tikras veiklas skaitmenizavę. Tas pats ir su online būreliais. Tėvai atrado alternatyvą, kurios anksčiau net nebuvo svarstę ir pamatė, kad online būreliai gali būti efektyvesni. Juolab, kai viskas vyksta skaitmeninėje erdvėje, galime dar greičiau rinkti duomenis, adaptuoti turinį ir judėti prie personalizuoto švietimo, kai vaikai galės dar greičiau ir įdomiau mokytis. Laukiu tos dienos, kai nebereikės visų vaikų vertinti standartizuotais testais, o galėsime suteikti personalizuotas užduotis ir grįžtamąjį ryšį. Jei ne karantinas, norint išbandyti nuotolinį mokymąsi ir pamatyti jo naudą, būtų prireikę daug metų. Šiuo periodu, tai turėjome pabandyti priverstinai, bet atrakindami dar vieną svarbią sritį – ateities švietimą.   

Evelina: Naudų iš tiesų yra daug. Viena iš naudų – mažinama atskirtis. Kitas svarbus dalykas yra savarankiškumo ugdymas. Ne tik turi ateiti į klasę, bet turi ir prisijungti, atidžiai sekti. Kiekviena pamoka turi tikslą ir pamokos pabaigoje arba turėsi padarytą produktą arba ne. Dar viena svarbi nauda pandemijos aspekte – užimtumo išlaikymas. Online būrelis yra tikriausiai geriausia, ką šiuo metu gali gauti vaikas, nes visos kitos veiklos minimalizavosi. Pasaulio praplėtimas – vaikui labai svarbus.

Nors nuotolinis ugdymas yra naujovė, ar manote, kad jis išliks populiariu po karantino ir galbūt kada nors taps įprastu?

Mantas: Aš manau, kad jis išliks populiarus. Karantinas jau pakeitė viso pasaulio suvokimą. Mes taupome savo laiką ir didiname savo produktyvumą. Galime keliauti ir dirbti ar mokytis. Mano netgi tikslas būtų, kad nuotolinis mokymasis taptų įprasta ir neatsiejama švietimo dalimi. 

Kristijonas: Tai neišvengiama. Pavyzdžiui, jeigu mūsų klientai turėtų savo robotus ir gerus kompiuterius, jiems nebereikėtų eiti į fizinę vietą. Ir žinoma, turint tokį robotą namie, vaiko progresas galėtų būti daug greitesnis. Tikiu, kad ateityje viskas, kad gali būti skaitmenizuota – bus skaitmenizuota. Ir ne tik skaitmenizuota, bet ir personalizuota. Jeigu personalizaciją turi Spotify, Instagram, Facebook, tai manau ir švietimas turėtų turėti. Dirbtinis intelektas testų pagalba galėtų padėti personalizuoti mokslą kiekvienam mokiniui. Nebegyvename pramoninės industrijos laikais, kad visiems reikėtų išmokti vieną dalyką daryti labai gerai. Žinoma, turime visi mokėti bazinius dalykus – skaičiuoti, rašyti, skaityti, bet profiliavimas turėtų vykti anksčiau, o technologijų dėka ir efektyviau. Pamažu pereiname į personalizuotus laikus ir švietimas yra ne išimtis. 

Evelina: Aš visgi nesutikčiau, kad nuotolinis ugdymas visiškai pakeis kontaktinį. Esu tradicinės, bet pokyčiams atviros, mokyklos šalininkė ir manau, kad ekstremumas nėra siekiamybė. Todėl ateityje tikriausiai turėsime mišrų mokymąsi, kai fiziškai nedalyvaudamas pamokoje gali joje dalyvauti nuotoliniu būdu. Manau, kad pasibaigus karantinui online užsiėmimų banga nuslops, nes vaikai bus išsiilgę gyvo bendravimo, bet ilgalaikėje perspektyvoje neabejoju, kad grįšime į dabartinį piką ir paklausa tik augs. Mes dažnai bijome to, ko nepažįstame, o dabar labai gerai susipažinome su skaitmenine aplinka ir ji nebeturėtų gąsdinti.

Džiugai, ar planuojate, pasibaigus pandemijai, toliau mokyti online?

Džiugas: Taip! Čia vienas mūsų pagrindinių planų. Turime tris strategines plėtros kryptis: tarptautinę plėtrą, online plėtrą ir online būrelių platformą. Dar tolimesniuose žingsniuose norėtume pasiūlyti online būrelius, kuriems nebereikėtų mokytojo. Užtektų kompiuterio, programų ir video turinio. Tai būtų kažkas panašaus į žaidimą, kur mokiniai savo kompetencijas galėtų kelti, kaip lygius, tėvai žinotų, kaip vaikams sekasi, kur jiems reikia pastiprinimo. Tokiu būdu surinktume duomenis, kurie padėtų kurti personalizuotą švietimą vaikams. Toks švietimas turėtų bent porą kartų pagerinti informacijos įsisavinimą.

Ką patartumėte tėvams ir vaikams, kurie renkasi nuotolinį būrelį?

Džiugas: Pirmiausia, išsiaiškinti, kokia komanda kuria online turinį, nes online turinys paprastai skiriasi nuo turinio duodamo fizinėse klasėse. Taip pat reikia pasidomėti mokytojų kompetencijomis ir apmokymo metodika, ar mokytojas yra pakankamai stiprus vesti online pamokas. Dėmesiui išlaikyti online pamokoje yra reikalingos visai kitokios kompetencijos nei fizinėse veiklose. Svarbu ir atsižvelgti, kiek įmonė ir mokytojas turi patirties neformaliajame švietime ir online veiklose.

Kristijonas: Aš pasiūlyčiau užsiregistruoti pas patikimą tiekėją į nemokamą pamoką ir pažiūrėti ar vaikui patinka. Svarbu yra leisti vaikui ne tik išbandyti skirtingus būrelius per turinį, bet ir per formatą. Taip pat yra svarbu, kad būrelis turėtų ir savo bendruomenę, kurioje vaikai galėtų bendrauti, žaisti ne tik būrelio metu.

Evelina: Vaikų užimtumą patikėti profesionalams. Nes vaikų užimtumo poreikis nepasikeičia ir tėvams nereikia perimti mokyklos vaidmens: būti ir mama, ir tėčiu, ir virėju, ir linksmintoju ir mokytoju. Atsižvelgti į vaiko gebėjimus. Išbandyti skirtingus būrelius. Daug būrelių suteikia nemokamas pirmas online pamokas. Leisti vaikui pačiam rinktis Ir svarbiausia – rinktis. Nepalikti vaiko be jokios veiklos.

Mantas: Patarčiau girdėti ir pasitikėti savo vaikais, nes jie geriau žino, ko jie nori, nei jų tėvai.