Pagaliau žmonės gali turėti nors menkiausią viltį

Šį rašinį Kauno J.Dobkevičiaus progimnazijos septintokė Ugnė Glebauskaitė parašė 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo rašinių konkursui. Primename, kad panašių rašinių, publikuoti šiame puslapyje laukiame nuolatos. Juos siųskite [email protected]

Ugnė Glebauskaitė

Kaip greitai keičiasi žmonių kartos, kaip išmaniai keičiasi technologijos, taip pat žaibiškai ir sumaniai vystosi medicina. Dabartinė medicina pažengusi labai smarkiai į priekį. Yra išrastas metodas, kaip galima dirbtinai apvaisinti moterį, skiepai, antibiotikai ir t.t. Bet svarbiausias atradimas medicinoje – vaistai nuo vėžio.

Visi žinome, kad vėžys tai sunki liga, kurią gydant nežinia ar pirmas žus žmogus, ar liga. Nuo šios dienos aš teigčiau kitaip. Vėžys – tai sunki liga, bet ji dabar yra ĮVEIKIAMA. Žmonės išrado tokį medžiagų derinį, kuris tam tikra eilės tvarka sudėtas tampa neįveikiamas priešas vėžiui.

1 pav. Molekulės struktūra
1 pav. Molekulės struktūra

Svarbiausia šios molekulės sudedamoji dalis yra chemoterapija. Ji turi nanodalelių apvalkalą. Molekulės trečiąjį sluoksnį sudaro plona Ribonukleino rūgštis (RNR) – tai genų blokatorius, jis išjungia vėžinės ląstelės apsaugą. Trumpiau tariant, vėžinė ląstelė tampa pažeidžiama. Ketvirtą sluoksnį sudaro teigiamai įkrautas polimeras, jis prilimpa prie RNR ir teigiamai įkrautas polimeras su RNR kartu pritraukia vėžinę ląstelę (žr. 2 pav. ,,Molekulės struktūra“). Kadangi mes turime imuninę sistemą ir kai į ją patenka svetimkūnis, mūsų organizmas jį pašalina. Tad paskutinioji sudedamoji molekulės dalis yra hidratuotas polisacharidas. Jis yra natūralus apvalkalas, kuris aplink save išskleidžia vandens apsiaustą ir ta molekulė tampa nematoma mūsų organizmui (žr. 2 pav. „Molekulė vėžinėje ląstelėje“).

2 pav. Molekulė vėžinėje ląstelėje
2 pav. Molekulė vėžinėje ląstelėje

Ar ši strategija pasiteisino? Tikriausiai visiems kyla toks klausimas. Mokslas gali atsakyti į šį klausimą. Amerikoje buvo atliktas bandymas su žmonėmis(moterimis), kurios sirgo kiaušidžių vėžiu (žr. 3 pav. ,,Kiaušidžių vėžys“ ).

3 pav. Kiaušidžių vėžys 
3 pav. Kiaušidžių vėžys

Pasirinkę mokslininkai sudėtingiausią kiaušidžių vėžio atvejį įleido chemoterapijos į organizmą. Aišku vėžys sumažėjo, bet po kurio laiko 75% moterų kiaušidžių vėžys vėl padidėjo ir vėžinė ląstelė tapo atspari vaistams. Tad ir šioje situacijoje pasiteisino(RNR)molekulė. Ji sumažino vėžinę ląstelę ir vėžinė ląstelė pradėjo nykti.

Molekulės strategija: kai ši molekulė patenka į mūsų organizmą ji pradeda ieškoti vėžinės ląstelės. Kai suranda vėžinę ląstelę, vėžinė ląstelė suvalgo tą molekulę. Suvalgyta molekulė vėžinėje ląstelėje pradeda irti. Pirmiausia išyra(RNR) apsauginis sluoksnis. Jis(kaip jau seniau minėjau) panaikina vėžinei ląstelei apsauginį sluoksnį ir ji tampa pažeidžiama. Tada išsiskleidžia chemoterapija. Kai ji išsiskleidžia, ji padaro taip, kad vėžinė ląstelė nustotų daugintis ir pradėtų nykti.

Panašus eksperimentas buvo padarytas Amerikoje, bet su gyvūnais, kurie sirgo krūties vėžiu.

4 pav. Kiaulių krūties vėžys
4 pav. Kiaulių krūties vėžys

Paveikslėlio (žr. 4 pav. „Kiaulių krūties vėžys“) nr.1 eilutėje parodyta, kaip atrodo neapdorotas krūties vėžys. Krūties vėžys didėja ir gyvūnas greitu metu mirs. Nr.2 parodyta, kaip atrodo tik chemoterapijos apdorotas krūties vėžys. Jis iš pradžių sumažėja, bet po kiek laiko vėl atsinaujina. Nr.3 parodyta, kaip atrodo su(RNR) sluoksniuota molekule apdorotas krūties vėžys. Jis visiškai sumažėja ir po truputį pradeda išnykti.

Lietuvoje situacija su krūties vėžiu yra paprastesnė ir prastesnė. Kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų vėžio atvejų. Norint pagerinti sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumą Lietuvoje, svarbu kuo anksčiau nustatyti šią ligą, gydymo taktiką aptarti multidisciplininėje komandoje, o pacientėms turi būti prieinamas modernus gydymas. Profilaktinės krūtų patikros teigiamą poveikį pacienčių išgyvenamumui tikimasi pajusti artimiausiais metais. Reikia šviesti visuomenę ir šeimos gydytojus apie krūties vėžį, diagnostikos ir gydymo tendencijas bei naujoves.

Šiuo straipsniu aš norėčiau pamąstyti apie tuos žmones, kurie yra susidūrę su vėžiu. Ši technologija suteikia jiems vilties gyventi. Daug pasaulyje talentų bei artimųjų netenkame nuo vėžio ligos.

5 pav. Alanas Rickmanas
5 pav. Alanas Rickmanas

Pavyzdžiui Alanas Rickmanas (žr. 5 pav. „Alanas Rickmanas“ ) – britų kino, televizijos ir teatro pasididžiavimas, pasauliui labiausiai pažįstamas kaip profesorius Sneipas iš „Hario Poterio“ filmų. Jis, anapilin iškeliavo nuo vėžio būdamas 69-erių. Nuo šiol kiekvienas pasaulyje gyvenantis žmogutis gali turėti vilties, kad jis gyvens ir toliau galės vaidinti, dainuoti, kurti eiles ar padėti kitiems žmogučiams nenuleisti rankų ir kovoti su šia liga. Aš sakau, kad nieko nėra neįmanomo, nes mes jau sukūrėme super ginklą nuo vėžio!

Šaltiniai:
https://www.15min.lt/vardai/naujiena/pasaulis/didziausios-muzikos-ir-kino-pasaulio-netektys-2016-aisiais-1052-704723
https://www.ted.com/playlists/456/best_science_and_tech_of_2016
https://www.thebalance.com/top-cancer-drugs-2663234
https://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/2017/04/05/news/privalote-tai-zinoti-vaistai-nuo-vezio-daugelio-lentynose-715736/
http://www.nvi.lt/?page_id=9&lang=lt
http://dharmacon.gelifesciences.com/applications/rna-interference/sirna/