Mokslo populiarinimo laidas arba tekstus apie kosmosą ir fizikos atradimus galime išvysti beveik kiekvieną dieną, o štai biomedicinos temos tokio dėmesio niekada nesulaukia. Ką jau kalbėti apie konkrečias jos šakas, kaip antai virusologiją. Apie ją viešai apskritai beveik nekalbama. O tai tiesiog neįtikėtinai įdomi ir netikėčiausių paslapčių kupina mokslo sritis. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad virusų mūsų pasaulyje yra daug daugiau nei visų kitų gyvybės formų kartu sudėjus, o jų rūšinė įvairovė tokia didžiulė, kad net bakterijos prieš virusus sudaro mažumą? Ar žinojote, kad vienui vienas virusas Pirmojo pasaulinio karo metais pražudė daugiau žmonių nei paties karo veiksmai, o dar kitas virusas tiesiog pakeitė pasaulio istoriją? Jis sužlugdė actekų ir inkų imperijas ir, lyg to būtų negana, Kanadai leido išlikti nepriklausoma

Naudojate kosmetikos priemones? Galbūt nustebsite, bet jų atsiradimą taip pat sąlygojo virusai. Šiandien mokslininkai pasitelkia virusus netikėčiausiuose srityse. Pavyzdžiui, kuriant saulės baterijas. Netikėta, tiesa?

Iš tiesų, laikas, kai buvo manoma, kad virusai sukelia ligas ir yra vien tik blogio ir negandų pranašai, seniai praėjo.

Dėl virusų gausos pasaulį, kuriame gyvename, kai kurie mokslininkai vadina virusų pasauliu, o šį amžių, dėl daugybės atradimų virusologijos srityje ir dėl naujai atsiradusių ypač pavojingų virusų, – virusų amžiumi. Taigi, rubrikoje „Virusų amžius“ praskleisime paslapčių šydą, gaubiantį šias mažai pažintas struktūras. Pažadame, kad pažiūrėjus šią rubriką jūsų požiūris į virusus pasikeis. Ir labai stipriai.

Rubrika „Virusų amžius“ yra laidos „Mokslo sriuba“ dalis. Žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 09:30 val. per LRT Kultūros HD kanalą.