Judita Rudokaitė ir Julija Vaitonytė

Vasara jau įsibėgėjo, o kai kam galbūt jau prasidėjo ir atostogų metas. Kokios atostogos be geros knygos, išsitiesus ant žolytės priešais ežerą ar upę, gulint sodo hamake, ar įsitaisius kopose? Rekomenduojame kelias populiariojo mokslo knygas, o taip pat nepamiršome ir grožinės literatūros mėgėjų.

Kazuo Ishiguro „Klara and the Sun“

Nobelio premijos laureato Kazuo Ishiguro romanas „Klara and the Sun“ pasakoja apie dirbtinio intelekto ir žmogaus santykį. Pasakojimas kuriamas iš Klaros, dirbtinio draugo, perspektyvos. Šioje knygoke keliami įdomūs etiniai ir moksliniai klausimai. Vienas jų yra, ar genų inžinerija gali būti naudojama, norint patobulinti vaikus? Viena vertus, vaikai taptų geriau prisitaikę prie pažangios visuomenės, kita vertus, rizikuojama jų sveikata ar net gyvybe. Kitas klausimas yra, ar įmanoma visiškai atkurti vaiką, jei nukopijuojamas jo kūnas ir protas naudojant dirbtinį intelektą? Tai verčia susimąsti, kokie skirtumai lieka tarp žmogaus bei roboto ar dirbtinio intelekto, turinčio žmogišką išvaizdą ir gebančio atkartoti žmonių elgesį, emocijas ir kalbą. Kas mus daro ypatingus ir kuri tuomet yra tikroji mūsų versija?

Jei suintrigavome, rekomenduojame perskaityti šią knygą.

—

Michael Wooldridge „The Road to Conscious Machines: The Story of AI“

Oksfordo universiteto informatikos profesoriaus Michael Wooldridge knygoje kalbama apie dirbtinio intelekto (DI) kūrimą kaip kupiną iššūkių užduotį. Kokie tie iššūkiai? Sunkumai iš tiesų prasideda, kai intelektą bandome įsprausti į sekas loginių išsireiškimų, tokių kaip „sudėk A ir B“, „kartok F kol pasieksi G“. Tikrame gyvenime logika ne visada yra veiksminga, nes daug dalykų yra dviprasmiški: mokesčiai yra ir geri, ir blogi, vynas gali būti skanus ir siaubingas tuo pat metu ir t. t. Taigi viskas susiveda į tai, ar iš viso įmanoma bendrąjį DI sukurti vadovaujantis loginėmis operacijomis ir naudojant logiką ten, kur ne viskas yra apibrėžta. Jei matematikoje susiduriame su prieštaravimu, reiškia, kad padarėme klaidą, bet nebūtinai taip yra gyvenime.

Daug neapibrėžtumo slypi ir mūsų nurodymuose kompiuteriui. Mes patys kartais nesugebame aiškiai nusakyti, ko norime. Pavyzdžiui, net ir specialistai įvairiose srityse sunkiai žodžiais gali išreikšti patirtį. Jei kažkas yra vienos ar kitos srities ekspertas nereiškia, kad jie gali sklandžiai nupasakoti, kaip atlikti specifinį dalyką. Galiausiai ir mūsų bendravimas su kitais žmonėmis yra paremtas bendromis normomis, kultūra ir vertybėmis, kurios nerašytos, bet kiekvienam yra žinomos.

Jei smalsu sužinoti apie DI istoriją ir bendrojo DI ateitį, net jei neturite jokio supratimo apie kompiuterių mokslą, ši knyga pasitarnaus kaip puiki įžanga į DI.

—

Michio Kaku „The Future of Humanity“ ir „The Future of the Mind“

Michio Kaku yra teorinės fizikos profesorius Niujorko miesto koledže. Jis taip pat yra futuristas ir mokslo populiarintojas, parašęs kelias knygas apie astrofiziką, mokslą ir ateitį.

„The Future of the Mind“ siūlo kelionę aplink geriausias pasaulio laboratorijas, apžvelgiant vienus naujausių pasiekimų neuromokslo ir fizikos srityse. Taip pat knygoje spekuliuojama, kaip ši mokslo ir technologijų pažanga galėtų pakeisti mūsų gyvenimus ateityje. Pavyzdžiui, kaip Jums idėja apie „išmaniąją piliulę“, kuri galėtų pagerinti kognityvinius gebėjimus? O kaip apie galimybę pajungti smegenis į „smegenų tinklą“ ir tokiu būdu mintimis valdyti robotus, ar galimybę bendrauti per telekinezę?

„The Future of Humanity“ yra tarsi mokslu paremtų spėlionių apie ateitį tęsinys. Knygoje pasakojama, kaip robotikos, biotechnologijos ir nanotechnologijų progresas leistų sukurti gyvenvietes Marse ar kitose planetose, galiausiai peržengiant ir fizinio kūno ribas. Abi M. Kaku knygos pateikia stulbinančias prognozes, tačiau šios prognozės nėra tik mokslinė fantastika, nes remiasi mokslo ir technologijų pasiekimais.

—

Kate Crawford „Atlas of AI: Power, Politics and the Planetary Cost of Artificial Intelligence“

Kate Crawford, kuri yra Pietų Kalifornijos universiteto profesorė ir Microsoft Research tyrėja, savo knyga sugebėjo parodyti tai, apie ką retas susimąsto dirbtinio intelekto kontekste. K. Crawford teigia, kad DI sistemos yra nei dirbtinės, nei labai protingos, priešingai – labai fizinės ir paremtos gamtiniais resursais ir žmonių triūsu. To pavyzdys gali būti išmanieji telefonai. Jiems pagaminti reikia įvairiausių metalų, tarp kurių yra ir gana reti metalai tokie kaip itris, terbis, lantanas ir kt., kurių gavyba yra sudėtinga. Kalbėdama apie žmonių triūsą, K. Crawford mini galybę darbo, kuri tenka nudirbti menkai apmokamiems darbuotojiems (palyginus su Sicilio slėnio inžinieriais), kuriems rankiniu būdu tenka apdoroti duomenis ir sukurti anotacijas tam, kad šie duomenys galėtų būti naudojami algoritmų treniravimui. Kad algoritmai gerai veiktų, jiems reikia be galo daug duomenų. Tačiau net ir šie mašininiu mokymusi paremti algoritmai neturėtų būti skaitomi kaip intelektas, juo labiau tapatinami su žmogaus intelektu. Jie sugeba gerai atlikti tik kelis dalykus: surasti ir išskirti dėsningumus bei klasifikuoti. Žmogaus intelektas yra daug platesnis. Galiausiai DI kūrime įsipina ir kiti žmogiški faktoriai, pavyzdžiui tai, kad didžioji dalis DI kuriančių inžinierių yra vyrai, į šią sritį ateinantys iš panašios socialinės ir ekonominės terpės. Toks vienpusiškumas lemia ir prioritetų susidėliojimą, kokias problemas verta spręsti naudojant DI, o kokios gali palūkėti.

Visa tai skamba kaip socialinė DI kritika, galbūt taip ir yra. Tačiau kiek tai yra kritika, o kiek – blaivus dabartinės realybės nušvietimas, į ką remiasi DI kūrimas, yra spręsti kiekvienam šios knygos skaitytojui.

—

Knygų rekomendaciją sudarė Judita Rudokaitė ir Julija Vaitonytė. Judita ir Julija 2021 m. gegužės mėnesį įkūrė „AI Forward Forum“. Šios iniciatyvos esmė yra kviesti diskusijoms apie dirbtinį intelektą, tačiau šiek tiek iš kitos perspektyvos nei yra įprasta. Diskusijos vyksta ne apie etiką ar duomenų privatumą, bet apie tai, kas iš viso yra intelektas ir kokių sričių žinių reikia, norint jį sukurti. Diskusijas inspiruoja kas mėnesiniai online renginiai, kuriuose pranešimais dalinasi įvairių sričių tyrėjai, ekspertai ir meno atstovai iš skirtingų šalių. Daugiau informacijos apie iniciatyvą bei registraciją į renginius rasite https://aiforwardforum.com/.