Šiuolaikinė super galia

„Mokslo sriubos“ savanorė, Tilburgo universiteto dokt. Julija Vaitonytė

Pixabay (CCC 1.0)

Gal kada svajojote turėti antgamtinių galių? Ne, ne tokių, kaip gebėjimas matyti ateitį, bet, pavyzdžiui, skraidymas, ypatinga fizinė jėga arba ypatingai aštrūs pojūčiai: klausa, uoslė, rega? Pasirodo, tarp mūsų yra tokių, kurie turi išties ypatingai aštrius jutimus – jie sugeba patirti kitų žmonių pojūčius kaip savo. 

Įsivaizduokite štai tokią situaciją: skubate namo po darbo, gatvėje – slidu, visa aptraukta plonu ledu. Neišlaikote pusiausvyros ir klestelite ant šaligatvio. Laimei, nieko rimto, šiek tiek nusibrozdinote riešą, bet tai ir viskas. Iš paskos ėjęs praeivis, matęs nutikimą, atskuba į pagalbą. Kaip ir nieko keisto, pasitaiko juk malonių praeivių. Na, gal vienas dalykas šioje istorijoje galėtų nustebinti, paslaugusis praeivis, kaip ir Jūs, jaučia, kaip dilgčioja jo ranka – būtent toje vietoje, kur nusibrozdinote. 

Tai, ką apibūdinau, galėtų būti ištrauka iš mistinio filmo, bet taip nėra. Gebėjimas, patirti kitų žmonių lytėjimo pojūčius lyg savo, yra realybė daliai žmonių: 1,6 procento. Šie žmonės yra žinomi kaip veidrodinio prisilietimo sinestetai (angliškai, mirror-touch synaesthetes). Tiksliau, šį sinestezijos tipą turintys žmonės patys patiria prisilietimus, kai liečiamas kitas žmogus. Terminas, šiam reiškiniui apibūdinti, yra kilęs iš graikų kalbos. Sinestezija reiškia potyrių susijungimą, tai yra, kai skirtingi pojūčiai, tokie, kaip klausa ir rega, rega ir skonis, ir t.t., susipina. Būtent dėl tokio pojūčių susipinimo, kai kuriems žmonėms spalvos turi garsus, o garsai – skonį. Jau minėtųjų sinestetų atveju, vien regint, kaip liečiamas, pavyzdžiui, kito žmogaus veidas, jaučiamas lytėjimas ant savojo. 

Tam tikra prasme, visi mes esame pajėgūs mintimis atlikti tai, ką regime. Kai kas nors šalia atlieka net menkiausią veiksmą, sakykime, šalia jūsų sėdintis žmogus pasikaso skruostą, jūsų smegenyse esanti somatosensorinė sritis, atsakinga už jutiminių signalų iš aplinkos apdorojimą, suaktyvėja. Taip yra dėl vadinamųjų veidrodinių neuronų. Veidrodiniai neuronai pirmiausia buvo aptikti makakose, 1988-aisiais. Tirdami šias beždžiones, mokslininkai pastebėjo, jog tie patys neuronai tapdavo aktyvūs, kai beždžionės stebėdavo kokį nors veiksmą ir kai pačios jį atlikdavo (pavyzdžiui, sugniauždavo riešutą). Taip yra ir su žmonėmis. Veidrodiniai neuronai yra aktyvūs, kai atliekame kokį nors veiksmą ir kai ta patį veiksmą stebime atliekant kam nors kitam (kitaip tariant, mintimis jį vis tiek atliekame). 

Didžiosios žmonių dalies atveju, toks „veidrodžio principas“ yra visiškoje kontrolėje, kiti smegenų siunčiami signalai padeda nepasimesti tarp regimųjų ir lytėjimo pojūčių. Būtent dėl to, stebint, kai liečiamas kitas žmogus, mums nėra sukeliami jokie jutiminiai pojūčiai – priešingai nei veidrodinio prisilietimo sinestetams, kurių somatosensorinės srities neuronai yra aktyvesni nei įprastai, t.y., virš sąmoningo lytėjimo ribos. Veidrodinio prisilietimo sinestetai turi ne tik pernelyg aktyvius neuronus, jų smegenys šiek tiek skiriasi ir struktūriškai. Tyrimais parodyta, kad palyginus su kontroline grupe, veidrodinio prisilietimo sinestetai turi mažiau pilkosios smegenų medžiagos srityje, kur susiduria momeninė ir smilkininė skiltys (angliškai, temporo-parietal junction), ir kuri svarbi įvairių sensorinių signalų integracijai. Ši smegenų sritis, be kitų funkcijų, dar yra svarbi savęs-kito suvokimui, taip pat gebėjimui atskirti tam tikrus jutiminius signalus kaip konkrečiai savo.

Galite pamanyti, jog beatodairiškai patiriant kitų pojūčius, gyventi pasidaro visai nelengva, anokia čia super galia. Šviesioji viso to pusė yra sustiprėjusi empatija. Kiekvienas mūsų esame empatas, galintis įsijausti į kitų žmonių būsenas: emocines, psichologines. Tačiau, veidrodinio prisilietimo sinestetai yra be galo empatiški. Šiuo atveju, labai tinka posakis, jog norint suprasti kitą, reikia pabūti jo kailyje. Veidrodinio prisilietimo sinestetai nuolatos yra kito kailyje. Super empatija neprilygsta minčių skaitymui, bet ji gali pasitarnauti norint nuspėti kitų elgesį. O tai ypatingai nenuspėjamame šiuolaikiniame pasaulyje ir yra viena svarbiausių super galių. 

%d bloggers like this: