„Viskas, ką mes išmetame į aplinką, po truputį yra, bet plastikas tuo ir yra pavojingas – jis niekada nesuyra iki galo“, – sako VU GMC mikrobiologė, prof. Eglė Lastauskienė. Irdamas jis virsta į mikroplastiką, arba į dar smulkesnes daleles – nanoplastiką. Deja, tokių smulkių dalelių nesugeba išfiltruoti ir nuotekų valymo įrenginiai, tad plastikas galiausiai nukeliauja į jūras, žuvis, lietaus debesis bei mūsų maistą. 

Neįtikėtina tai, kad mikroplastiko randama net tokiose atokiose vietose kaip Alpių kalnai ar Arktis. „Toks mikroplastikas ten patenka vėjo pagalba, kalbant skaičiais, Europos Alpėse buvo aptikta virš 24 tūkst. dalelių litre sniego“, – sako jūrų biologė Laura Stukonytė.

Pasak prof. Eglės Lastauskienės, tai iš tiesų globali problema, nes lietus ir vėjas neturi sienų, tad plastiko dalelės yra pernešamos po visą planetą: „kaip nuo bakterijų mes negalime nusivalyti, taip ir nuo plastiko dalelių – mes jas nešiojamės visur.“ 

Daugiau apie mikroplastiką ir kaip jis patenka į mūsų kūnus bei maistą, žiūrėkite laidoje „Mokslo sriuba“:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.