Mokslo sriubos plakatas skirtas Maria Sibylla Merian

Mokslo sriubos savanorė iliustratorė Lina Sasnauskaitė rubrikai „Moterys moksle“ sukūrė spalvotą pažintinį plakatą, kurį galite parsisiųsti čia, o parsisiuntę atspausdinti sau ar savo klasei.

Daugiau moterų moksle istorijų rasite mūsų Youtube kanale.

Versija socialiniams tinklams

Maria Sibylla Merian (1647 m.–1717 m.)

Vokietijoje gimusi gamtininkė ir dailininkė, viena pirmųjų Europoje gyvai stebėjusi vabzdžius ir nupiešusi juos natūralioje aplinkoje. Pirmoji europietė moteris, savarankiškai išvykusi į tolimą mokslinę ekspediciją. Marija Sibila suteikė pavadinimus 6 augalams, 2 vabalams ir 9 drugeliams. Jos atvaizdas puikavosi ant vokiško 500 markių banknoto.

EN-TO-MO… KAS?

ENTOMOLOGIJA – taip buvo pavadintas mokslas apie vabzdžius tik praėjus šimtui metų po Marijos mirties. Nepaisant to, Marija laikoma viena entomologijos pradininkių, gamtininke, kuri paneigė daugybę mitų ir įminė ne vieną vabzdžių pasaulio mįslę. Iki šiol entomologai ištyrė ir užregistravo apie milijoną vabzdžių rūšių visame pasaulyje. Manoma, kad rūšių yra apie 10 000 000.

KĄ MARIJA DARĖ KITAIP NEI TO METO ILIUSTRUOTOJAI IR GAMTININKAI?

Marija nupiešdavo ne vien tik gyvūną ar vabzdį, bet ir jo gyvenamą aplinką, medžioklę, transformaciją iš lėliukės į drugelį – tai buvo labai naujoviška. Neįprasta buvo gamtininkams, ypač moterims, leistis į tolimas ekspedicijas. Ji keliavo niekieno nepadedama (karališką paramą gaudavo daugiausia vyrai), už savo pačios uždirbtus pinigus. Marija užsidirbdavo pardavinėdama savo gražius paveikslus, taip pat konservuodama gyvates, krokodilus ir kitus gyvūnus su brendžiu ir pardavinėdama juos turtingiems kolekcionieriams. Neįprastai ji elgdavosi ir ekspedicijose, – pagarbiai bendravo su vietiniais gyventojais, klausėsi jų pasakojimų, vartojo vietinių žmonių gyvūnams suteiktus pavadinimus.

KELI ŠIMTAI METŲ IKI INSTAGRAMO

Marija buvo garsaus knygų leidėjo dukra. Iš tėčio ir jo mokinių išmoko tapyti ir paruošti spalvotas graviūras knygoms. Fotografija dar nebuvo išrasta, tad gamtininkams tekdavo nelengva užduotis: spėti įsidėmėti gyvūno išvaizdą, kol tas nepaspruko, arba piešti iškamšas. Asmenukė buvo tikra prabanga, vienintelis būdas ją pasidaryti – daug metų mokytis tapybos ir piešimo įgūdžių. Be to, reikėdavo kviestis žmones į svečius ar parodą, kad jie tą asmenukę pamatytų.

DAUG TRIUKŠMO DĖL TARANTULO

Viskas prasidėjo nuo Marijos pieštos iliustracijos, kurioje didelis tarantulas puola mažą paukštelį. Marijos kolegos nepatikėjo, kad taip galėtų būti. Kažkuris net pavadino jos iliustraciją karikatūra. Vis dėlto paaiškėjo, kad kai kurios tarantulų rūšys progai pasitaikius tikrai medžioja paukštelius. Viena iš paukštėdų rūšių (lot. Avicularia merianae) pavadinta mokslininkės garbei.

VELNIO IŠPERĖTI

Tais laikais žmonės nelabai domėjosi, iš kur atsiranda vabzdžiai. Bažnyčia vabzdžius laikė velnio kūriniais. Populiarus buvo ir senovės Graikijos mokslininko Aristotelio aiškinimas, kad vabalai savaime atsiranda purve ar pelkėse, na, o tada jau išropoja gąsdinti dorų žmonių. Marijos gyvenimo laikotarpiu vis dar buvo teisiamos ir deginamos „raganos“, todėl domėtis „velnio išperomis“ moteriai buvo gana drąsu. Marija vabalų visai nesibaimino ir Aristoteliu netikėjo. Nuo vaikystės augindama šilkverpius ji išsiaiškino, kaip vabzdžiai iš tikrųjų dauginasi.