„Mokslo sriuba“: kodėl Venera blogiausio mūsų planetos scenarijaus pavyzdys?

Dažnai Žemė ir Venera vadinamos sesėmis, nes jų dydis ir masė labai panašūs, tačiau Venera yra lyg blogoji Žemės sesė, kur sąlygos gyvenimui – nepakeliamos. Nusileidus Veneroje žmogus būtų iškart sutraiškytas dėl didžiulio slėgio, o net ir ten siųsti robotai sugebėjo dirbti ne ilgiau poros valandų.

„Slėgis Veneroje maždaug toks pats, kaip Žemėje kilometro gylyje po vandeniu, o temperatūra ten siekia 500 laipsnių šilumos pagal Celsijų – prie tokios temperatūros lydosi švinas“, – sako VU TFAI astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas. Veneros atmosfera sudaryta beveik iš gryno anglies dvideginio, todėl ten pasireiškia stiprus šiltnamio efektas. Nors Žemėje šiltnamio dujų palyginus gerokai mažiau, Venera – geras pavyzdys, kas atsitinka su planeta, kai šiltnamio efektas tampa nevaldomas.

JAXA/ISAS/DARTS/Kevin M. Gill nuotrauka.

Tačiau ši pragariškai karšta planeta ne visada buvo tokia nesvetinga gyvybei. Manoma, kad pirmuosius kelis milijardus metų Veneros temperatūra siekė 20-50 laipsnių šilumos ir tikėtina, turėjo vandenynus. Prieš daugiau nei pusę milijardo metų Veneroje įvyko masinis ugnikalnių išsiveržimas, pakeitęs planetos likimą. Ar šiandien ten vis dar veržiasi ugnikalniai? Kodėl Venera sukasi į kitą pusę, nei likusios planetos? Kur būtų įmanoma turėti mokslinę bazę Veneroje?

Visi atsakymai laidoje „Mokslo sriuba“:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.