Puikiai žinome, kaip atrodo besiveržiantys ugnikalniai: degantys plotai, kylantys dūmai ir nepaprastai karšta lava. Bet ugnikalnio išsiveržimas taip pat gali sukelti ir katastrofišką potvynį. Pavyzdžiui, Islandijoje, šiuo metu snaudžiantis didžiulis ugnikalnis Katla paskutinį kartą buvo išsiveržęs 2011 m. ir jo sukeltas potvynis nusinešė daugiau nei 100 metrų ilgio betoninį tiltą.

„Patys islandai supranta, kad viskas yra laikina: jie net nepyksta, kad kartais ima ir ištirpsta kelias. Jie tam pasiruošę: pavyzdžiui, kaip pas mus atėjus žiemai kelius reikia pabarstyti druska, taip Islandijoje karts nuo karto vasarą reikia pastatyti naują tiltą“, – šypsodamasis sako VU paleontologas prof. Andrejus Spiridonovas. Jis taip pat pažymi, kad tik laiko klausimas, kada šiuo metu snaudžiantis milžinas Katla vėl išsiverš.

Katlos ledyno pakraštys nuolat kinta: vasarą čia ištirpsta nemažai ledo, bet žiemą jis vėl atauga. Nuolat besikeičiantis ledynas, pasak prof. A. Spiridonovo, neblogai iliustruoja ir Vilniaus bei Pietų Lietuvos geologinį vaizdą prieš 20 tūkst. metų, paskutinio ledynmečio pabaigoje.

Daugiau apie vieną didžiausių Islandijos ugnikalnių Katlą žiūrėkite laidoje „Mokslo sriuba“:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.