Marsas – sausą ir šaltą dykumą primenanti planeta, kur naktimis temperatūra nukrinta iki minus 60 laipsnių Celsijaus. Įsivaizduokime – dieną džiaugiamės vasara, o naktį atsiduriame Antarktidoje.

Kita vertus, sukaupta daugybė geologinių įrodymų, kad praeityje Marse būta sąlygų labai panašių į dabar esančias Žemėje. Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo teigimu, kadaise Marsas turėjo gerokai tankesnę atmosferą, o planetos paviršiuje buvo skysto vandens – šiandien ten matyti išdžiūvusių upių vagos.

Gyvybės Marse atradimas žymiai praplėstų mūsų suvokimą apie tai, kokie bruožai yra būdingi gyvybei. Radus daug panašumų tarp gyvybės Marse ir Žemėje, būtų galima daryti prielaidą, kad gyvybė į Marsą atskrido iš Žemės, arba priešingai – pirmiausia prasidėjo Raudonojoje planetoje ir buvo atgabenta į Žemę. Tikimybė, kad gyvybė egzistuoja ir kitose planetose, taptų labai didelė.

Daugiau – laidos įraše:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.