Mes esame neįtikėtinai spartaus vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo liudininkai. Natūralu, kad dalis žmonių baiminasi, jog taip greitai išvystyta vakcina gali būti nesaugi. Tačiau, pasak onkoimunologo dr. Mariaus Striogos, tokioms baimėms jokio pagrindo nėra: „Prižiūrinčios institucijos nėra suinteresuotos praleisti kažką kenksmingo. Jeigu išleisi nesaugų preparatą ir juo masiškai vakcinuosi žmones, tavo sveikatos apsaugosir ekonomikos sistemoms bus dar didesnė žala, nes bus daug sergančių žmonių, kuriuos reikės gydyti.“

Pasak mokslininko, saugumo iššūkių dėl vakcinos nėra. Pasiskiepijus galimi standartiniai besiformuojančio imuninio atsako simptomai: padidėjusi temperatūra, nuovargis, galvos skausmas, šaltkrėtis ar perštėjimas injekcijos vietoje.

Kol kas nežinoma, ar vakcina nuo koronaviruso apsaugo tik nuo ligos, ar ir nuo infekcijos. Tai – du skirtingi dalykai. „Kartais būna, kad imuninis atsakas kurį laiką leidžia virusui daugintis, bet jau kai virusas nori sukelt ligą, tada imuninė sistema kaip tvora stovi ir jo nepraleidžia. Bet už tos tvoros, ten virusas dar gali pasidaugint. Ir tokiu atveju jis gali užkrėsti kitus, tuos nevakcinuotus žmones.“ – aiškina M. Strioga.

Norint tai išsiaiškinti, reikia atlikti dar vieną klinikinį tyrimą: jau paskiepytus žmones apkrėsti tikruoju koronavirusu ir tuomet imti mėginius, stebėti, ar iš jų kvėpavimo takų dar galima išskirti gyvybingą virusą. Tam reikalingi savanoriai, kurie sutiktų būti užkrėsti. Atsakymas, ar vakcinos apsaugo tik nuo ligos, ar ir nuo infekcijos, lems, kiek žmonių reikės paskiepyti. Tuo atveju, jei vakcinos apsaugo tik nuo ligos, reikės paskiepyti kaip įmanoma didesnę visuomenės dalį.

Daugiau – laidos įraše:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.