Šį rašinį, sužinojęs apie Mokslo sriubos rašinių iniciatyvą, parašė Tadas Alčauskas, anksčiau dalyvavęs Mokslo sriubos rašinių konkurse. Primename, kad panašių rašinių, publikuoti šiame puslapyje laukiame nuolatos. Juos siųskite [email protected]

Tadas Alčauskas

Nūdienos Lietuvos visuomenėje alkoholis, kaipo cheminė medžiaga, yra įgijusi ne tik fizinių ir žmogaus mokslų nagrinėjamo objekto pavidalą, bet taip pat yra įsprausta ir į miglotą politinių ar moralinių pažiūrų atspindžio vaidmenį; nelyginant, jei nevartoji alkoholio, tai, ko gero, priklausai LVŽS arba esi buvęs priklausomas nuo šio junginio įvairiausių pavidalų: alaus, degtinės, konjako, vyno ir t. t. Norint išsklaidyti tokį neteisingą požiūrį, dera pažvelgti į tai, kaip gi tas etilo alkoholis veikia mūsąjį organizmą, ir, galbūt, padarius tam tikras išvadas ir permąsčius pateiktą informaciją, netgi įsilieti į alkoholio nevartojančios visuomenės grupės gretas.

Tikriausiai, ne vienam skaitytojui pradžioje į akis krinta pavadinime kabutėse apgyvendintas žodis „apsimoka“. Šis žodis pavartotas ne be reikalo, mat mūsų visuomenėje boluoja puikus posakis ar net gyvenimo tiesa – „Sveikata – brangiausias turtas“, o jeigu žmogus atlieka tam tikrus veiksmus, kuriais turto, nesvarbu kokio, sutaupoma, tuojau pat į kontekstą įsipina ir terminas „apsimoka“. Taigi, pastarasis žodis ir yra būtent aliuzija į tai, jog bus kalbama apie sveikatos taupymą.

Pirmiausia, pažvelgus į etilo alkoholį struktūriškai, būtų galima atsiminti dar mokykloje išmoktą greitakalbę „cėduhašpenkiohaš“, kuri periodinės lentelės simboliais užrašoma C₂H₅OH. Gryno junginio savybės ir įdomios, ir banalios tuo pat metu: skaidrus, specifinio kvapo skystis, greitai užsiliepsnojantis ir gerai degantis, žudo mielus ir nemielus padarėlius, bakterijomis vadinamus. Žudymo procesas taip pat vertas įdėmesnio žvilgsnio: iš bakterijų ląstelių, nors taip pat šis junginys veikia ir žmogaus ląsteles, etanolis pašalina lipidus (riebalų molekules) ir vandenį (vyksta ląstelinė dehidratacija), o baltymai citoplazmoje denatūruoja – šitaip ląstelė tampa visiškai negyvybinga. Ne veltui 70% etanolio tirpalai naudojami ląstelių kultūroms ar audiniams fiksuoti. Taigi, būtent minėtieji procesai įvyksta ir burnos epitelio ląstelėse, kai tik jas pasiekia etilo alkoholio molekules. Dar gi reiktų paminėti, jog žmogaus ląstelių branduolyje slypi deoksiribonukleorūgštis, geriau DNR trumpiniu žinoma, o etanolis geba ląstelėse inicijuoti oksidacinį stresą, kurio metu, veikiant sudėtingiems procesams, toji DNR pažeidžiama ir įvyksta ląstelės mutacija: baisiausiu 

atveju ląstelė virsta vėžine. Neatsitiktinai Toronto universitete (Kanada) Kevin D. Shield ir kitų jo mokslinių bendradarbių atliktame tyrime ir matomas įdomus vėžinių susirgimų, sukeltų vartojant alkoholį, pasiskirstymas: daugiausia – burnos ir nosiaryklės, po to – stemplės, gerklų, kepenų, išeinamosios angos ir gaubtinės žarnos auglių.

Taip pat keistų procesų, išgėrus šio junginio, galima aptikti ir smegenyse. Visa žmogaus nervų sistema sudaryta iš neuronų, kurie tai cheminiais, tai elektriniais signalais perduoda visokeriopą informaciją iš vienos smegenų srities kiton sritin. Nervinių ląstelių tinklą galima palyginti su elektros laidais, mat abu turi savo izoliacinį sluoksnį, tik vietoj gumos, centrinėje ir periferinėje nervų sistemose yra dangalas, glija vadinamas. Tojoje glijoje galima aptikti labai romantišką pavadinimą turinčių ląstelių – astrocitų (lot. astra – žvaigždė), kurie nelyg motina su šaukštu valgydina neuronus gliukozės ir laktato atsargomis. Nuostabu tai, jog evoliucijos procesas žmogaus organizmą sutvarkė suvalkietiškai – galvos smegenyse vieta taupoma kaip įmanoma daugiau. Todėl tam tikrose galvos smegenų vietose kraujagyslių spindis siekia vos vieno eritrocito (raudonosios kraujo ląstelės) skersmenį. Eritrocitai taip pat pasižymi savita struktūra. Vienas iš šios struktūros bruožų yra tas, kad jie padengti medžiaga glikoforinu, kuri suteikia eritrocitų paviršiui neigiamą krūvį, kad šieji vienas kitą kaip vienodų polių magnetai stumtų, ir nesudarytų krešulių. Etilo alkoholis geba su gilkoforinu ¹sąveikauti ir tą neigiamą krūvį panaikinti, tad eritrocitai sulimpa į alkoholinius trombus. Dėl šios priežasties, ten, kur siauresnės kraujagyslės (pavyzdžiui nosies kapiliarai), pro trombus nebeprateka gliukozės atsargos, o ląstelės badauja ir žūva, suirdamos ir išskirdamos savo turinį į aplinką (todėl nuo alkoholio priklausomybės kenčiančių žmonių nosys neretai būna mėlynos ar raudonos bei ištinusios). Tačiau grįžkime prie smegenų: kaip minėta, ten taip pat yra itin siaurų kraujagyslių, kurios užkemšamos alkoholiniais trombais, tad astrocitai badauja. Kadangi astrocitai nebegauna gliukozės, badauti priversti ir neuronai, kurie po tam tikro laiko pradeda irti. Organizmas nuo šio irimo ginasi, ir toksines irimo medžiagas bando plauti į tarpląstelinę medžiagą išskirdamas daugiau skysčių, o taip kaukolės ertmėje pakyla slėgis. Štai šis padidėjęs slėgis ir sukelia tą nepakeliamą galvos skausmą pagiringame ryte, kai vakare žmogus nepaklausė savo smegenų ir privertė jas badauti. Betgi tai dar ne viskas. Neuronų irimo produktai, kartu su kitais skysčiais, yra absorbuojami į kraujagysles ir keliauja į kepenis, galiausiai – į inkstus, o ten yra sumaišomi su šlapalu ir kitais šalinamais produktais, virsta šlapimu ir yra pašalinami šalinimo organų dėka. Tad visiškai teisingas yra lietuviškai gal ir prastokai skambantis rusiškas posakis „kas vakare geria, tas ryte šlapinasi savo smegenimis“. Tikiuosi, kad skaitytojas šį posakį įsimins.

Galiausiai dera apžvelgti vieną svarbiausių – reprodukcinę – sistemą. Vyrai, matyt Dievo palaiminti, išties negali skųstis, mat lytines ląsteles, t.y. spermatozoidus, jie gamina nuolat. Tačiau moterys – ypatingos: jos gimsta su ribotu ir nuo pat gimimo savyje nešiojamų skaičiu kiaušinėlių (tiklsiau, jų pradmenų), kurie per visą reprodukcinį laikotarpį, susilieję su spermatozoidu, galės virsti gyvybe. Deja, šitoje vietoje į žaidimą įtraukiama matematinė tikimybė. Jei kažkurią dieną kiaušinėlio pradmens DNR bus paveikta alkoholio, po kelių mėnesių ar net metų pastarasis kiaušinėlis gali būti apvaisintas, ir taip susiformuos zigota (pirmoji vaisiaus stadija), kupina mutacijų ir patologijų, į kurių sąrašą pakliūva Patau sindromas, Edvardso sindromas, Dauno sindromas ir t.t. Vis dėlto, merginos ir moterys turi ypatingai saugotis alkoholinių gėrimų, o vaikinai ir vyrai ypatingai privalo rūpintis savo antrosiomis pusėmis ir jas branginti. Juolab, ir patys saugoti savo sėklides nuo etanolio, nes spermatozoidų 

DNR pažeidžiama lygiai taip pat lengvai, kaip ir kiaušinėlių. Ir, jeigu skaitytojas nesupyks už familiarumą, išdrįsiu pajuokauti, jog geriau juk būti su tokiu (-ia) sielos bendraminčiu (-te), kuris (-i) ir blaivus (-i) turi ką pasakyti.

Žinoma, dar būtų galima kalbėti ir kalbėti apie alkoholio žalą, primenant ir senąsias lietuvių tradicijas pirmąjį „naminukės“ varymą supilti aukuran dievams paaukoti, nes kitaip dievai gali supykti ir apakinti ar net numarinti (o juk protėviai čia tiesiog suteikė antgamtiškumo metilo alkoholio, kurio pasigamindavo fermentacijos proceso metu, poveikiui, mat nuo 2 g metanolio apankama, o nuo 40 g – mirštama), ir aptariant kitus fiziologinius alkoholio veikimo mechanizmus, tačiau taktika „apkrauti skaitytojo galvą faktais ir organinių junginių pavadinimais“ turi ribota veikimo lauką, o perspaudus gali turėti ir priešingą efektą, nei norima pasiekti. Jau ir taip daug suminėta. Šis straipsnis yra tik menkas žingsnelis, perorientuojant šiandienos lietuvį sieti alkoholį ne su politika ar visuomenės norma, o, pirmiausia, su savo sveikata. Gal tada mažų miestelių parduotuvėse karštą vasaros dieną šaldikliuose atsiras ir vienas kitas gaivusis gėrimas, bet ne tik alus, o žodis „abstinentas“ iš keliančio šypseną virs keliančiu pagarbą.