Ne naujiena, kad šylantis klimatas lemia vis daugiau stichinių nelaimių, didesnius pabėgėlių srautus ir sparčiai mažėjančius žvejybos plotus. Paskaičiuota, kad per metus mes sudeginame apie 9 milijardus tonų elementinės anglies – tai prilygsta kalnui Alpėse.

„325 tonos – tai yra kiek kiekvienas žmogus, gyvenantis Žemėje, turėtų palaidoti CO2, kad mes vėl grįžtume į priešindustrinį lygį prie normalaus klimato. Tai tiek CO2, kiek sveria 325 lengvieji automobiliai“, – sako VU paleontologas prof. Andrejus Spiridonovas. Tačiau kol kas žmonija ir toliau degina iškastinį kurą, o blogiausia tai, kad tai skatina teigiamą atgalinį ryšį iš gamtos.

Mūsų planetoje yra gausu taip vadinamos įkalintos organinės anglies, o šylant klimatui aktyvuojami procesai, kurie gali ją paleisti: „Įsivaizduokite, iš pelkių gali išeiti panašiai tiek CO2, kiek žmonės jau išmetė, tiek pat iš pleistoceno dirvožemio Sibire, plius vandenynų dugne yra dujų klatratai: tai yra metanas, įkalintas lede, šios dujos dar dvidešimt kartų stipresnės nei CO2 – jos irgi gali būti destabilizuotos“, – sako prof. Andrejus Spiridonovas.

Daugiau apie klimato krizę ir teigiamus atgalinius ryšius žiūrėkite laidoje „Mokslo sriuba“:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.