Humanoidai – žmogaus galimybių finišas?

Šį rašinį tarptautinėje prieglobos paslaugas teikiančioje įmonėje „Digital Energy Technologies Ltd.“ dirbantis Jonas Bunevičius parašė 2018m. vykusiam mokslo populiarinimo rašinių konkursui. Primename, kad panašių rašinių, publikuoti šiame puslapyje laukiame nuolatos. Juos siųskite [email protected]

Jonas Bunevičius

Nuotr. ©Bao Research Group
Nuotr. ©Bao Research Group

Pirmieji du XXI amžius dešimtmečiai yra pažymėti sunkiai išmatuojamais žmogaus galimybių šuoliais mokslo ir technologijų srityse. Artėjanti antrojo dešimtmečio pabaiga aiškiai signalizuoja, kad artėjame prie sprendimų, kurie pagaliau gali išvaduoti žmogaus protą, iš jo gana ribotų galimybių ir, deja, laikino kūno. Pirmą kartą terminą „robotas“ dar 1920 metais panaudojo čekų rašytojas Karelas Čapekas. Šias sunkiai žmogaus protui suvokiamas būtybes vėliau taip pat ne vieną kartą galėjome sutikti fantastiniuose filmuose. Dabar esame tokiame etape, kai rašytojų bei režisierių galvose ilgai brandintomis idėjomis, šiuo metu itin aktyviai domisi mokslo bendruomenė.

Ką sako mūsų prigimtis

Pamatinis homo sapiens bruožas yra kurti, tačiau retsykiais susidaro įspūdis, jog lygiagrečiai savyje taip pat ugdome destrukciją. Gamta, klimatas, augalai, gyvūnai ar bet kas kitas patekęs į mūsų akiratį tiesiog privalo prisitaikyti. Jei šioms taisyklėms nepaklūstama – anksčiau ar vėliau esi pasmerktas išnykti. Vis dėlto šiems šiuolaikinio žmogaus norams tikrai paklūsta ne visi fizikos, chemijos ar biologijos dėsniai. Galbūt tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kuri skatina mus vis įnirtingiau plėtoti humanoidų idėją?

Paprastai tariant, humanoidas – tai žmogui būdingas charakteristikas turintis robotas. Jeigu tikėsime didžiųjų pasaulio protų vizijomis, tai reiškia, kad humanoidiniai robotai jau labai greitai dažnai pasikartojančiose monotoniškose užduotyse galės pilnai pavaduoti žmogų. Džiugu, jog optimistiški bei įkvepiantys pavyzdžiai šia tema vis dažniau patenka ir į žiniasklaidos akiratį.

Pavyzdžiui, „Toyota“ sukurtas humanoidas „T-HR3“ pasižymi žmogaus kūnui prilygstančia sąnarių sistema, todėl šiuo metu jau geba itin tiksliai atkartoti jį valdančio asmens judesius. Savo pirmąjį humanoidą „ARMAR-6“ šiais metais jau spėjo pristatyti ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo „SecondHands“ projekto komanda. Pasak kūrėjų, „ARMAR-6“ bėgant laikui turėtų tapti nepakeičiamu sandėlio darbuotojų pagalbininku. Tuo tarpu japonų sukurtas žmogaus emocijas perprantantis ir su jais bendraujantis humanoidas „Pepper“ palaipsniui įsitvirtina bibliotekose, oro uostuose, traukinių stotyse ir netgi ligoninėse.

Panašus ar pranašesnis?

Svarbu suprasti, kad išoriškai humanoidai gali būti pakankamai skirtingi. Taip pat nereikėtų stebėtis, jeigu tam tikrais specifiniais atvejais jiems yra suteikiama tik dalis žmogaus monitorinių gebėjimų. Fiziniai skirtumai įprastai traktuojami kaip savaime įprastas dalykas, tačiau visi sutinka, kad didžiausios robotikos paslaptys glūdi dirbtinio intelekto sprendimuose. Anglų kalboje priesaga –oid išreiškia panašumą. Būtent tai paaiškina, kodėl visuomenė taip palankiai priėmė terminą „humanoidas“. Tiesiog per labai trumpą laiką mes buvome priversti patikėti dirbtinio intelekto, kaip naujos formos mąstančios būtybės, egzistavimu.

Akivaizdų pasauliniu mastu kilusį ažiotažą, žinoma, sukėlė 2016 metais viešai pristatytas humanoidas vardu „Sophia“, kuris vieno interviu metu pareiškė planuojantis sunaikinti žmoniją. Tuo tarpu 2017 metų antroje pusėje „Sophia“ ne tik aplankė Vilnių, bet taip pat tapo pirmuoju humanoidu, kuriam buvo suteikta Saudo Arabijos pilietybė. Europos Parlamentas potencialią robotų keliamą grėsmę pradėjo įžvelgti dar anksčiau. Norint išvengti nesusipratimų ateityje, naujai priimta rezoliucija jau netolimoje ateityje turėtų padėti sukurti atitinkamą teisinę sistemą, reglamentuojančią elektroninio žmogaus, t. y. roboto, teises, pareigas bei atsakomybes.

Šie ketinimai skamba inovatyviai, bet tuo pačiu bauginančiai. Greičiausiai tai yra pirmasis atvejis istorijoje, kuris žmonių rasę verčia suabejoti savo galimybėmis. Kitaip sakant, mes jaučiamės galintys prarasti maksimalią kontrolę, o tai iš prigimties prieštarauja mūsų įsitikinimams. Humanoidų ir dirbtinio intelekto sąveikos pavojus įžvelgia vis daugiau mokslo bendruomenės atstovų. Paradoksalu, bet tas pats kontingentas atsisakyti šių inovatyvių idėjų plėtros tikrai neketina.

Žinomiausias šio amžiaus vizionierius Elonas Muskas neslepia, kad dirbtinis intelektas ateityje gali kelti didžiulę grėsmę žmonijos egzistencijai. Keista, bet kartu su išsakytais nuogąstavimais tais pačiais 2017 metais šis vizionierius įsigyja „Neuralink“ kompaniją bei sulaukia 27 mln. JAV dolerių investicijos, kurios šaltinis, deja, bet lieka neatskleistas. Įdomu, kad „Neuralink“ vizija kol kas atrodo pralenkianti net ir fantastinius filmus – kompanija ruošiasi sukurti jungiamąją sąsają tarp žmogaus smegenų ir dirbtinio intelekto. Elonas Muskas pirmuosius „Neuralink“ pasiekimus viešai demonstruoti svajoja jau po keleto metų. Vis dėlto „SpaceX“, „Tesla“ ir „Hyperloop“ pavyzdžiai rodo, kad dar nei vienas šio vizionieriaus projektas dienos šviesos neišvydo taip greitai kaip jis to norėjo.

Pakeliui į ateitį

Galbūt šiai dienai Elono Musko užmojai atrodo kiek neįtikėtini, tačiau teigti, kad jie neįgyvendinami būtų kiek per drąsu. Pavyzdžiui, egzoskeletų pagalba paralyžiuotiems žmonėms jau dabar suteikiama judėjimo laisvė. Jie taip pat gali sumažinti žmogaus kūnui tenkančią apkrovą bei pridėti jam papildomos jėgos. Bioninės galūnės žengia dar toliau. Jos pajėgios aptikti ir reaguoti į kūno siunčiamus elektrinius signalus, todėl geba atkartoti žmogaus prarastų galūnių funkcijas. Tuo tarpu atvirkštinį procesą, kai elektriniai signalai siunčiami į nervines ląsteles, vykdo bioninė akis. Ar dabar Elono Musko svajonės skamba kur kas realiau?

Į šį vykstantį procesą žvelgiant dar platesnėje perspektyvoje galiausiai susiduriame su tokiomis bendrovėmis, kaip „IBM“, „Google“, „Intel“ ir „Rigetti“ – tai kvantinių kompiuterių pradininkai bei pagrindiniai šios idėjos rėmėjai. Priešingai nei įprasti kompiuteriai, kvantiniai kompiuteriai naudoja kvantinę bitų sistemą (vietoje dvejetainės bitų sistemos). Tai reiškia, jog kiekvienas kubitas tuo pačiu metu gali būti tiek 1, tiek 0. Dėl šios savybės kvantiniai kompiuteriai skaičiavimus geba atlikti kur kas greičiau. Pavyzdžiui, „Google“ atliktas praktinis eksperimentas parodė, kad kvantinės mechanikos principais pagrįstas kompiuteris „D-Wave“ jau net ir šiuo metu pateikiamas užduotis gali atlikti 100 milijonų kartų greičiai nei šiuolaikinis įprastas kompiuteris.

Jeigu teko domėtis kvantinių kompiuterių rinka, tai greičiausiai žinosite ir apie mokslininkų priekaištus „D-Wave“. Pasak jų, „D-Wave“ pranašumą prieš dabartinius kompiuterius įgyja atlikdamas tik tam tikras užduotis. Būtent dėl šios priežasties šį kompiuterį labiau įprasta vadinti kvantinės mechanikos principais pagrįstu kompiuteriu. Tačiau surasti priekaištų 50 kvantinių bitų (kubitų) „IBM“ sukurtam kvantiniam kompiuteriui sunkiai įmanoma. Tą patį galima pasakyti ir apie „Rigetti“ pasiekimus. Šis startuolis 2017 metus užbaigė su pareiškimu, jog pagaliau sugebėjo sukurti kvantinį kompiuterį, kuris geba imituoti tam tikras mašininio mokymosi (angl. machine learning) formas.

Skaičiavimo galios trūkumas – būtent tai, ko vis dar trūksta dirbtiniu intelektu aprūpintiems humanoidams. Dirbtinio intelekto sprendimai yra tarsi lėtai vykstančios reakcijos, kurios kol kas savo sparta niekaip neprilygsta procesams vykstantiems žmogaus galvoje. Kitaip sakant, robotai dar nėra pajėgūs atkartoti žmogui būdingo kūrybiškumo bei jausmų. Vis dėlto kvantiniai kompiuteriai kiekvieną iš mūsų jau įspėja apie potencialiai artėjančius pokyčius.

Humanoidas ar tiesiog naujasis žmogus?

Ar jau spėjote pajusti aukščiau išvardintus faktus jungiantį ryšį? Greičiausiai tai jausdama ir nuo 1911 metų gyvuojanti „IBM“ korporacija dirbtinio intelekto bei kvantinių kompiuterių sprendimus apjungiantį padalinį įkūrė taip pat ne atsitiktinai. Bioniniai protezai, ypatingų galių suteikiantys egzoskeletai, brovimasis į žmogaus nervų sistemą, kvantinės mechanikos prisijaukinimas kuriant kompiuterines sistemas, į pagalbą atkeliaujantis dirbtinis intelektas bei robotai… Tuo tarpu naujausi moksliniai tyrimai fiksuoja smegenų aktyvumą netgi įvykus žmogaus klinikinei mirčiai. Žinoma, mūsų smegenys sensta, tačiau taip pat nepaneigsi, kad išvengus smegenų sutrikimus galinčių sukelti ligų, net ir itin seni žmonės gali priminti nepakeičiamus genijus. Galbūt tai reiškia, kad mokslas slapčia svajoja humanoidus paversti žmonėmis? Taigi pats laikas apsispręsti ko mes iš tikrųjų bijome. Humanoidų aprūpintų žmogaus sukurtu dirbtiniu intelektu ar vis dėlto pamažu užgimstančios skaitmenio žmogaus rūšies?

Šaltiniai:
1. https://blog.bookstellyouwhy.com/karel-%C4%8Dapek-and-the-origin-of-the-word-robot
2. https://circuitdigest.com/article/humanoid-robots
3. https://www.engineersgarage.com/articles/humanoid-robots
4. https://spectrum.ieee.org/automaton/robotics/humanoids/toyota-gets-back-into-humanoid-robots-with-new-thr3
5. https://www.digitaltrends.com/cool-tech/ocado-armar-6-robot/
6. https://www.ald.softbankrobotics.com/en/robots/pepper
7. http://www.dictionary.com/browse/-oid
8. https://www.mirror.co.uk/tech/watch-sophia-sexy-robot-claim-7606152
9. https://www.digitaltrends.com/cool-tech/sophia-robot-saudi-arabia-citizenship/
10. https://www.theguardian.com/technology/2017/jan/12/give-robots-personhood-status-eu-committee-argues
11. http://www.independent.co.uk/life-style/gadgets-and-tech/robots-eu-vote-electronic-persons-european-union-ai-artificial-intelligence-a7527106.html
12. http://www.independent.co.uk/life-style/gadgets-and-tech/news/elon-musk-artificial-intelligence-openai-neuralink-ai-warning-a8074821.html
13. https://economictimes.indiatimes.com/news/international/business/neuralink-gets-27-million-to-build-brain-computers/articleshow/60248839.cms
14. https://www.theverge.com/2017/3/27/15077864/elon-musk-neuralink-brain-computer-interface-ai-cyborgs
15. http://bigthink.com/articles/10-human-body-modifications-you-can-expect-in-the-next-decade
16. https://www.technologyreview.com/s/609451/ibm-raises-the-bar-with-a-50-qubit-quantum-computer/
17. https://qz.com/971741/robot-exoskeletons-are-finally-here-and-theyre-nothing-like-the-suits-from-iron-man/
18. https://montreal.ctvnews.ca/bionic-eye-gives-blind-quebec-woman-the-gift-of-sight-1.3563069
19. http://www.wired.co.uk/article/google-quantum-computing-d-wave
20. https://www.technologyreview.com/s/609804/a-startup-uses-quantum-computing-to-boost-machine-learning/
21. https://www-03.ibm.com/press/us/en/biography/47198.wss
22. http://www.independent.co.uk/news/science/what-happens-die-brain-activity-life-heart-beating-death-after-eeg-study-research-a7620131.html

%d bloggers like this: