Geoterminė energetika Lietuvoje: ar galime Žemės gelmių karščiu šildyti miestus?

Šį sezoną Lietuvoje stipriai pabrango centralizuotas šildymas, ypač ten, kur šilumos gamybai naudojamos dujos. Laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai ėmėsi ieškoti alternatyvų. Viena iš jų – geoterminis šildymas.

Specialistai yra paskaičiavę, kad seklioji geotermija atsiperka jau po septynerių metų. „Geoterminis šildymas ilgalaikėje perspektyvoje visada apsimoka. Žmonės pabūgsta pradinės investicijos.“ – sako „Artva“ hidrogeologas Elvinas Paplauskas. Jam antrina GTC geologas profesorius Saulius Šliaupa teigdamas, jog svarbu tęsti ir giluminius geoterminius tyrimus, nes anksčiau ar vėliau jie atsipirks su kaupu. 

Dar visai neseniai Klaipėdoje veikė pirmoji Baltijos regione geoterminė jėgainė, kuri dvylika metų tiekė šiltą vandenį klaipėdiečiams. 2017-aisiais Lietuvos Vyriausybė nusprendė nutraukti jos veiklą. Kaip ši jėgainė veikė ir kodėl buvo uždaryta? Kuo ypatingas geoterminiu požiūriu Lietuvos pajūris? Ar galime kaip islandai pasinaudoti Žemės gelmių karščiu ir šildyti Lietuvos miestus?

Kviečiame žiūrėti laidos „Mokslo sriuba“ įrašą:

„Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius ir LRT.LT.