Aplink mus – ne tik idiotai, bet ir šūsnis avių

Šį darbą Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos mokinė Martyna Vertelkaitė parašė 2021 m. mokslo populiarinimo konkursui. Jei turite panašių darbų, kuriuos norite publikuoti šiame puslapyje, rašykite [email protected]!

Martyna Vertelkaitė

Ach, kaip smagu išeiti į lauką ir gerėtis grožiu, neapsakomu grožiu: jūra, paukščiai, žmonės, tada po kelių sekundėlių tik drykst! – ką tik batonėlį valgęs inteligentiško veido pilietis be visiško kaltės jausmo sviedžia mielutį, plastmasės šiuželį, apdairiomis akutėmis it dora pelytė apsidairo, ar netyčiukais aplinkui neskraido balsingas vanagas, o dar geriau – policininkas, galintis kaip piktas šuo nusivalyti kojas į tave ir dar neduok Dieve, baudelė bus išrašyta! Ech, kiek tada vaizdingų epitetų pasiektų to žmogelio galvą! O ar pagalvojote, kaip kentėtų giminės ar kiti pritariantys, turbūt net ausys išraustų nuo beviltiškai šilto telefono ragelio! Smagi dienužėlė nusimatytų nukentėjusiajam, labai smagi.

Kaip manote, ar pinigams smagu laisvėje? Jau matau Jūsų kreivai pakritusį antakį, bylojantį apie keistą įasmeninimą. Kiekviena prekė, kurios savikaina skaičiuojama šimtosiomis centų dalimis yra jūsų pinigas, jei buvo išleistas ant absoliutaus nieko, tad klausiu: kaip manote, kur smagiau popierėliui: Baltijos jūroje, Atlanto vandenyne, o gal tiks ir Turkija..? Ne, Turkija per daug nuvalkiota, tad turbūt smagiausia gyvame muziejuje, pavyzdžiui – vėžlio pilvo, pageidautina – nėščios patelės. Oj, oj, o jei dar pakeliui susirenki kitų popierėlių, plastmasės ir metalo šaikytę – kelionės įspūdžius jau dabar gali publikuoti Instagram ‘e. Gaila, pusiau moksliniame darbe negalima įterpti emocijas reiškiančių geltonų veidukų, ironijai paryškinti man puikiausiai tiktų pats kvailiausias šioje situacijoje – geltonas, užsimerkęs ir su paryškintais žandukais, matyt jau pats bus apiplaukęs kažkieno žarnyną!

Maldauju, pasakykite, ar tiesa, kad maišeliai parduotuvėse tikrai taip prašosi į svečius, klaupiasi ant kelių ir maldauja būti paimami, o dar girdėjau, kad obuoliai ir maišelis yra panašiai kaip Pilypas ir kanapės – neišskiriami. Jei išeinate iš parduotuvės, o obuoliai lieka nesupakuoti – aj aj aj! Kokie jūs nedorėliai ir te vienas Dievas žino, kaip jums atleisti!

Gal norite pakalbėti ir apie keliones?

Šaunu, jaučiu, kad jūsų gyslomis jau pulsuoja kelioninių prisiminimų spaudimas, tad kodėl nepratęsus temos? Įsivaizduokite: jūs, kaip paukštis nusprendžiate paskraidyti turistiniame krašte su žmonijos kurtu šedevru – mažyčiu lėktuvėliu, malūnsparniu ar bet kuo, kas tik šauna jūsų fantazijon. Kelionė atrodo pasakiška, oras nerealus, gyvenate dabartimi ir šast! – visai netikėtai keli anonimai ir vėjas, užimantis plano chuligano bendrininko poziciją, padovanoja smagią dovanėlę: šiukšlės ant galvos, maišelis į nosį, silke ar velniai žino kuo prasmirdęs popieriukas už ausų, o kad būtų seksualiau, medicininių kaukių raizginys netyčiomis (ot kur gaidys!) pats užsivynioja apie kojas, ir suveržia taip smarkiai, kad į centrinį nervą nepatekęs kraujas užblokuoja jūsų rankas. Tada išaušta puikus metas prakeikti visus idiotus, kurie išmetė tas šiukšles ir kitus avinus, pasekusius jų pavyzdžiu. Gyvenimas parodo, kad tas idiotas esate jūs, o avinai – jūsų mokiniai, kuriuos prieš dešimt metų išmokėte kaip smagu yra nerūšiuoti ir draugų kompanijoje numesti nekaltą šiukšlę ant nekaltos žemės. Brangieji, galiu tik tiek paguosti – džiaukitės, kad paukščiai ir gyvūnai nemoka prakeikti, nes jau seniai vaikščiojančios kėdės būtų tapusios įprastu reiškiniu (dabar neprošal būtų tas merkiantis akį jaustukas).

Jei tokiu tempu keliausime ir toliau, noriu jums nuoširdžiai palinkėti linksmų vasarų spalvotose jūrose ir dar puikesnių žiemų pliurzose. Prisivirę šitiek košės, o vaikyti, turėsime ko valgyt iki „smerties“!

Kartais man atrodo, kad įvairios kinietiškos nesąmonės yra tiesioginis smegenų su blaiviu mąstymu blokatorius, o dar keisčiau, kaip bukumas gali valdyti žmones, kurie patys jį ir išpopuliarino. Kodėl mes saugome tai ką nusiperkame, bet tai, ką gauname – ne? Pinigai, ir daugiau nieko čia nepridursi. Jei bus paklausa, visada atsiras ir pasiūla. Turtas nėra statusas, tai cirkas – pati jaučiu, kaip ką tik pasmerkiau kažkieno sielą nukraujuoti. Žinote, kaip Jūs žudote Žemę? Žudote ,,fainai“, lygiai taip pat, kaip ir renkatės nebūtinas prekes, ir smagu tai, kad kriterijus nesikeičia.

– „Bet aš rūšiuoju!“

-Brangute, -pasakytų išmanantis žmogus,- rūšiavimas nėra bilietas į rojų. Pirkdamas ar paimdamas tai, kas nebūtina paskatini tos nesąmonės gamybą, vėliau įrodai, kaip puikiai esi mulkinamas priimdamas skleidžiamą informaciją už gryną pinigą. Tokiu atveju įsigyji dar ir nuolatinį palydovą – CO2, kuris sėkmingai terorizuoja ir vienetinius du etatus dirbančius bendradarbius – oro indikatorius ir valytojus – augalus.

Žinote, kad draugas yra tas, kuris su jumis būna kai jums bloga ir gera, jis pasirodo netikėtai, kad jus nustebintų? Brangieji, susipažinkite ir garsiais aplodismentais pasitikite- sąrašas ištikimiausiųjų jūsų draugų:

  1. Smogas – ore tvyrančių teršalų migla, kaip ir pridera draugams, matoma plikomis akimis, gyvena virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Kiti jo asmenybę formuojantys bičiuliai: automobiliai, kuru, anglimis ar mediena besiverčiantys, kūrenantys namai ar nekaltutės elektrinės. Per tą laiką, kol bastėtės nežinia kur, jūsų draugas spėjo susilaukti ir atžalų: anglies monoksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, azoto dioksido, švino junginių.
  2. Rūgštieji lietūs – draugų grupė. Visada ieško linksmos kompanijos, mėgsta krėsti pokštus, yra komunikabilūs, pasitaikius tinkamai progai niekada nevengia susitikti ir aplankyti taip mylimų draugų. Tai sausu ar šlapiu pavidalu krintantys krituliai, vadinami rūgščiaisiais dėl savo puikių komunikacinių talentų komunikuojant su teršalais (t.y. juos sugeriant). Tiesa, yra kiek neetiški ir nemėgsta ryškesnių už save, tad susitikę su augalais dažnai pasirūpina jų pasiuntimu miriop, be priežasties ir tikslaus paaiškinimo stengiasi nugalabyti ir vandens organizmus, mėgsta parūgštinti gyvenimą ne tik nekaltiems gyvūnams, tačiau sukelia ligas ir savo „draugams“, susimaišant su gruntiniu vandeniu, kuris yra beveik neatskiriamas nuo mikliai tirpstančių priemaišų.

Visi darbai turi rezultatą. Ar norite sužinoti, kaip gamtai atsiliepia linksmas jūsų pasivažinėjimas automobiliu, ką sukelia nereikalingo daikto gamybos priešistorė? – Saulė įšildo Žemės paviršių, o išmetamosios dujos neleidžia atspindėtai šilumai grįžti į kosmosą.

Kada pagaliau bus suprasta, kad mes sėkmingai kasame sau kapą? Atsakymas paprastas – kol nesurengsime smegenų blaivybės salos ir gerai neprasiplausime smegenų, degradavimas bus linksmas ir vieningas. Ne kiekvienas geba gaminti sau elektrą ir šilumą panaudojant saulės, vėjo energiją, nes pasaulio tautiečiai per giliai įklimpę į mėšlinai per gerą gyvenimą. Susitvarkius savo gobšias pažiūras ir velniop išmetus išdidumą, moksliniams ekstrasensams nereikėtų aiškinti neimti to, kas nemokama, naudojamas žaliavas panaudoti maksimalų kiekį kartų ir rinktis daugkartinius daiktus.

Esate matę viešbutyje „viskas įskaičiuota“ porelę, kuri prisikrauna pilnas lėkštes maisto, tam, kad parodytų esą galingi ir galintys sau leisti tokią prabangą? Cha, galite nemeluoti, kad niekada jiems neprikabinote vulgarios etiketės, bylojačios apie iš šono šlykščiai atrodantį vaizdelį. Tai – nepilnavertiškumo kompleksas. Estetika yra kuklumas, tad nepasiduok avių bandai ir piršteliais pamojuok nemokamiems parduotuviniams maišeliams, gali net liežuvį parodyti, bet turiu įspėti, kad gali sulaukti daug žmonių tamsumą bylojančių išraiškų, tačiau tai – tikrų tikriausia jų nuobodaus gyvenimo bėda. „Kiaulė ne ta, kuri daug ėda, o ta, kuri daug prisideda ir nesuėda“.

NESUKIŠK STRAZDUI Į GERKLĘ SALDAINIO POPIERĖLIO, TAVO ELGESYS YRA TAVO ATVAIZDAS JO KRAUJO KLANE.